Gyvasis dinozauras atsidūrė ant išnykimo slenksčio: Kuba kovoja dėl paskutinių šarvuotosios lydekos

Ji išsiskiria pailgu snukiu, primenančiu aligatoriaus nasrus, ir daugybe aštrių dantų. Tokia išvaizda atrodo tarsi iš priešistorės, tačiau žuvis gyva iki šiol. Vis dėlto jos ateitis tapo labai trapi.

Kuboje ši rūšis laikoma gamtos pasididžiavimu ir net simboliu. Vietos biologai ir parkų darbuotojai bando ją išsaugoti, nes populiacija nyksta. Jei pastangos nesustiprės, šis gyvas dinozaurų amžiaus liudininkas gali išnykti.

Senovinė žuvis iš Kubos vandenų

Šarvuotųjų lydekų atpažinimo ženklas yra ilgas krokodiliškas snukis su dantų eile. Šiai grupei priklauso kelios didelės Amerikos žuvys. Meksikos įlankoje ir pietryčių JAV gyvena aligatoriaus šarvuotoji lydeka, užauganti iki trijų metrų.

Panašių matmenų pasiekia ir šarvuotoji lydeka didžioji, jos giminaitė iš Centrinės Amerikos ir Karibų gėlo vandens. Ši rūšis iki mūsų dienų natūraliai išliko tik Kuboje. Daugiausia ji aptinkama Sapatos pelkėse Kuboje, viename vertingiausių salos gamtos kampelių.

Žmonės šios žuvies nelabai medžioja, nors kai kurie meškeriotojai ją laiko trofėjumi. Mėsa valgoma, tačiau ikrai žmogui nuodingi. Didžiausią spaudimą sukelia ne žvejyba, o aplinkos kaita ir svetimų rūšių invazija.

Gresmės vandens ekosistemai

Sapatos užliejamose teritorijose įsitvirtino invazinės žuvys. Tarp jų yra ir šamai „Clarias batrachus“, kilę iš Pietryčių Azijos. Ten jie gyvena ryžių laukuose ir sekliose užliejamose vietose, o vėliau buvo perkelti į kitus žemynus.

Šie šamai ardo vietinę ekosistemą, valgo tą patį maistą ir konkuruoja su šarvuotosiomis lydekomis. Jie taip pat gali naikinti jauniklius, todėl grėsmė populiacijai auga. Pasak „Reuters“, biologas Andresas Hurtado pabrėžia, kad rūšis išgyveno 150 mln. metų, o išnykimo riba pasiekta dėl žmonių sukeltos rūšių maišaties.

Šarvuotoji lydeka Kuboje vadinama „manjuari“ ir laikoma kubietiškų vandenų perlu. Dėl šios priežasties ji tapo saugotina rūšimi, o jos išlikimas siejamas su nacionaliniu pasididžiavimu. Tačiau be kovos su invazinėmis žuvimis vien apsauga nebus pakankama.

Gelbėjimo projektas Sapatos pelkėse

Kuboje Sapatos pelkėse įkurti specialūs centrai, kuriuose renkama šarvuotųjų lydekų ikrai ir auginami jaunikliai. Darbas ten sudėtingas, nes vietovė sunkiai pasiekiama ir garsėja milžiniška uodų gausa. Nepaisant to, projektas pamažu duoda rezultatų.

Parko „“Cienaga de Zapata“ administratorius Eduardo Abreu teigia, kad vietos gyventojai vis dažniau mato aligatoriaus snukį turinčias žuvis. Nors tikslių skaičiavimų dar nėra, nuolatiniai pranešimai rodo atsigaunančią populiaciją. Jaunikliai leidžiami į natūralius vandenis, kad populiacija augtų.

Vis dėlto lieka abejonių, ar to pakaks, jei invaziniai šamai nebus suvaldyti. Be grėsmių sumažinimo atkurta populiacija gali vėl smukti. Todėl šarvuotosios lydekos didžiosios ateitis dar nėra garantuota, nors vilties ženklų jau matyti.