Gyvybės sprogimas po žeme: mokslininkai kalba apie netikėtą požeminę revoliuciją

Tyrėjų išvada svarbi ne tik norint geriau suprasti Žemės gelmėse egzistuojančius organizmus. Ji rodo, kad panašūs procesai gali vykti ir kitose planetose, kur yra vandens ir aktyvių uolienų. Todėl Jeloustounas tampa savotišku natūraliu poligonu, leidžiančiu stebėti gyvybės veikimą be saulės šviesos.

Šis atradimas gimė lyginant būklę prieš 2021 metų seisminių virpesių seriją ir po jos. Nors drebėjimai buvo silpni, jų seka sukėlė didelius cheminius poslinkius uolienose ir požeminiuose vandenyse. Dėl to mikroorganizmų bendruomenė persitvarkė greičiau nei tikėtasi, o tai nustebino net pačius specialistus.

Gyvybė po Jeloustouno kaldera

Jeloustounas Jungtinėse Valstijose yra itin aktyvi vulkaninė struktūra, garsėjanti geizeriais ir karštosiomis versmėmis. Kalderos(didelė vulkaninė įduba, susidariusi įgriuvus ugnikalnio viršūnei) pagrinde ir aplinkinėse vietovėse gausu klosčių bei lūžių, kuriuos veikia po paviršiumi judanti magma. Šie procesai lemia dažnus žemės drebėjimus, turinčius įvairių pasekmių tiek paviršiui, tiek giliai po juo slypinčioms sistemoms.

Nauji tyrimai parodė, kad prieš keletą metų įvykusi daugybės panašaus stiprumo sukrėtimų seka paveikė gyvybę, klestinčią po vulkanu. Nors paviršiuje pokyčiai buvo nepastebimi, požemiuose pasikeitė plyšių tinklas ir skysčių judėjimas. Tai atvėrė sąlygas greitai pakisti visai ten gyvenančių organizmų bendrijai.

Kaip drebėjimai pakeitė mikroorganizmus?

Mokslininkai aiškina, kad seisminiai virpesiai keičia uolienų įtrūkių išsidėstymą ir gali išlaisvinti naujas medžiagas. Tokie geocheminiai impulsai sukuria šviežių reakcijų bangą, o jos padidina energijos kiekį požeminiuose vandenyse. Mikroorganizmai, gyvenantys be šviesos, energiją gauna būtent iš šių reakcijų, todėl net mažas drebėjimas jiems gali reikšti naują maisto ir energijos šaltinį.

Po 2021 metų sukrėtimų serijos ekstremaliomis sąlygomis gyvenantys organizmai perėjo į naują būseną. Jų sudėtis ir gausa pakito taip ryškiai, kad tyrėjai tai pavadino revoliucija. Tokie greiti pokyčiai yra neįprasti, nes gilių požeminių ekosistemų stabilumas paprastai išlieka ilgą laiką.

Reikšmė Žemei ir kitoms planetoms

Iš maždaug šimto metrų gylio paimtų vandens mėginių analizė atskleidė padidėjusias kelių svarbiausių energijos šaltinių koncentracijas. Kartu užfiksuota, kad mikroorganizmų tapo daugiau, o jų bendrija tapo įvairesnė. Šie pokyčiai buvo staigūs ir aiškiai susiję su seisminiais įvykiais.

Tyrimo išvados rodo, kad net silpni žemės drebėjimai gali smarkiai keisti gilių vandens sistemų chemiją ir biologiją. Tai plečia mūsų supratimą apie gyvybės atsparumą ir prisitaikymą Žemėje. Dar svarbiau, kad panašūs geocheminiai impulsai gali vykti kituose uolinguose pasauliuose su vandeniu, todėl Jeloustouno požemiai tampa užuomina, kur ir kaip ieškoti gyvybės už mūsų planetos ribų.