Prisijunkite
Paskelbė
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Jungtinių Tautų atstovų diskusija Edinburge apie klimato kaitos poveikį migruojančioms jūrų rūšims baigėsi niūriomis išvadomis. Mokslininkai vis aiškiau mato, kad šylantis klimatas sukelia grandininį poveikį visam vandenynų gyvenimui. Šios grandinės pabaigoje atsiranda tai, kas ypač pavojinga didžiausiems plėšrūnams ir žinduoliams.
Globalus atšilimas greitina ledo tirpimą Arkties ir Antarktidos regionuose. Į jūras patenka daugiau gėlo vandens, keičiasi srovės ir mažėja ekosistemų stabilumas. Dėl to labiausiai nukenčia smulkios poliarinės rūšys, kurios yra viso maisto tinklo pamatas.
Kai nyksta maisto pagrindas, pasekmės pasiekia net galingiausius vandenynų gyventojus, tokius kaip banginiai ir rykliai. Jie ima badauti, priversti keisti migracijos kelius, o jų populiacijoms kyla nauja grėsmė. Net po ilgo laikotarpio, kai žmonija mažino medžioklės spaudimą, klimato kaita gali tapti lemtingu smūgiu.
Ledo tirpimas ir krilio mažėjimas
Jūrų ledas poliarinėse zonose yra gyvybiškai svarbus kriliui (smulkūs į krevetes panašūs vėžiagyviai, kuriais minta banginiai), mažiems vėžiagyviams, kurie dauginasi po ledo atplaišomis. Tirpstant ledui krilio buveinės nyksta, o kartu mažėja ir pačių krilio būrių. Tai tiesiogiai mažina maisto kiekį banginiams ir daugeliui žuvų rūšių.
Banginiai ypač priklausomi nuo krilio, nes jų energijos poreikiai milžiniški. Pavyzdžiui, mėlynasis banginis per dieną gali suėsti kelias ar net keliolika tonų krilio. Kai šio maisto ima trūkti, banginiai turi plaukti toliau ir ilgiau ieškodami retesnių būrių, o kartais jų apskritai neberanda.
Maisto stoka banginiams reiškia ne tik alkį, bet ir nepakankamą riebalų sluoksnį. Riebalai būtini išgyventi šaltuose vandenyse ir atlikti ilgas migracijas į veisimosi vietas. Kai energijos atsargos per mažos, daugėja problemų su dauginimusi ir jauniklių išgyvenimu.
Rykliai ir viso maisto tinklo griūtis
Rykliai taip pat pajunta šį pokytį, nors jie stovi maisto grandinės viršuje. Kai krilio mažėja, trūksta maisto žuvims, o kartu mažėja ir ryklių grobio. Todėl rykliai vis dažniau pasirodo naujose vietose, kur anksčiau jų nebūdavo, ieškodami kitų žuvų sankaupų.
Mokslininkai pastebi, kad tai yra viso vandenyno maisto stygius, o ne pavienė problema. Kintant sąlygoms, plėšrūnai priversti keliauti toliau, o tai didina jų energijos sąnaudas ir mažina išgyvenimo tikimybę. Tai taip pat keičia pusiausvyrą tarp rūšių ir gali destabilizuoti ištisus regionus.
Grėsmė atsigavusioms populiacijoms
Banginiai ir rykliai yra svarbūs ne tik kaip įspūdingi gyvūnai, bet ir kaip ekosistemų reguliuotojai. Jie palaiko kitų rūšių populiacijų balansą ir prisideda prie anglies ciklo jūrose. Net jų kūnai po mirties tampa maisto šaltiniu giliavandenėms rūšims, užbaigdami natūralų gyvybės ratą.
Pastaraisiais dešimtmečiais daugelio banginių ir ryklių populiacijos po truputį atsigauna, nes sumažėjo masinė medžioklė. Tačiau jei klimato kaita ir toliau griaus maisto bazę, šis atsigavimas gali sustoti. Taip žmogaus sukeltas atšilimas tampa nauja, tylia grėsme, galinčia panaikinti tai, ką pavyko išsaugoti mažinant tiesioginį naikinimą.
Danielius Mažeikis
Žurnalistas
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.