Latvijos sprendimas šokiravo Briuselį, ar Lietuva bus kita, kuri nusisuks nuo Stambulo konvencijos?

Netikėčiausia tai, kad sprendimą nulėmė ne opozicija, o viena iš valdančiųjų partijų, „Žaliųjų ir valstiečių sąjunga“, kuri nusprendė balsuoti prieš bendrą koalicijos liniją. Premjerė Evika Silina su tokia pozicija kategoriškai nesutiko, kaip ir prezidentas – abu atvirai pasisakė už tai, kad Latvija liktų konvencijos dalimi.

Balsavime pasitraukimo idėją palaikė 56 iš 100 parlamentarų. Tiek ir užteko, kad Latvija taptų vos antra Europos valstybė, pasitraukusi iš šio tarptautinio susitarimo – po Turkijos, kuri tokį žingsnį žengė dar 2021 metais ir už tai sulaukė griežtos Europos Komisijos kritikos.

Ginčas dėl lyčių apibrėžimo – centre ne smurtas, o ideologija

Stambulo konvencija, pasirašyta 2011 metais ir įsigaliojusi 2014 metais, yra Europos Tarybos inicijuotas dokumentas, kuriuo siekiama apsaugoti moteris nuo smurto, prievartos ir diskriminacijos dėl lyties. Šią konvenciją ratifikavo dauguma Europos Sąjungos valstybių – Latvija tai padarė tik 2023 metais.

Tačiau jos oponentai Latvijoje teigia, kad konvencija įtvirtina lyčių apibrėžimą, kuris esą neapsiriboja biologine lytimi, o pateikia ją kaip socialinį konstruktą. Kritikai įsitikinę, kad tokia formuluotė gali atverti duris „genderinei ideologijai“, kuri, jų nuomone, nėra suderinama su tradicinėmis vertybėmis. 

Jie tvirtina, kad nacionaliniai įstatymai jau dabar pakankamai aiškiai reglamentuoja smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą aukoms.

„Šis sprendimas niekaip nepakeis situacijos dėl smurto šeimoje. Latvijos teisėje jau anksčiau buvo numatyta apsauga nuo smurto“, – sakė parlamento narys Gunaras Gutris iš „Žaliųjų ir valstiečių sąjungos“, pateikdamas argumentą, kodėl jų frakcija nutarė balsuoti už pasitraukimą.

Tūkstančiai išėjo į gatves – premjerė išėjo kartu

Vis dėlto Latvijos visuomenė nebuvo tokia vieninga. Likus dienai iki balsavimo, apie 5 tūkst. žmonių susirinko į protestą Rygos centre – viešasis transliuotojas LSM skelbė, kad mitingas buvo vienas gausiausių per pastaruosius metus. Prie protestuotojų prisijungė ir pati premjerė Evika Silina. 

Ji kreipėsi į minią, ragindama palikti Latviją konvencijoje ir pabrėždama, kad moterų apsauga neturi būti ideologinis ginčas, o praktinis įsipareigojimas.

„Šis pasitraukimas smogs per Latvijos reputaciją ne tik Europos Sąjungoje, bet ir tarptautiniu lygmeniu“, – sakė Andris Suvajevs, liberalių „Progresyviųjų“ frakcijos vadovas parlamente. Jo teigimu, tai ne tik vertybinis, bet ir diplomatinis žingsnis atgal.

Ne vien Latvija svarstė pasitraukimą, bet dauguma apsigalvojo

Latvijos atvejis nėra pirmasis – 2020 metais Lenkijos tuometinė dešinioji vyriausybė taip pat inicijavo pasitraukimo procesą. Tačiau naujasis premjeras Donaldas Tuskas vėliau šiuos planus atšaukė, o Lenkija išliko konvencijos šalis.

Tuo metu Čekijoje konvencija buvo pasirašyta 2021 metais, tačiau parlamentas taip ir nesugebėjo jos ratifikuoti – balsavimo metu pritrūko kelių balsų. Tad Latvija išlieka viena iš nedaugelio Europos Sąjungos narių, kuri nusprendė ne tik nepritarti, bet ir oficialiai pasitraukti iš šios moterų apsaugai skirtos tarptautinės sutarties.

Kas laukia toliau? Padėtis lieka įtempta

Kol kas nėra aišku, ar pasitraukimas turės tiesioginių teisinių pasekmių Latvijai, nes dauguma konvencijoje įtvirtintų nuostatų jau yra įtrauktos į šalies nacionalinius įstatymus. Tačiau ekspertai sako, kad svarbiausia čia – ne teisinis, o simbolinis efektas.

Tuo pačiu, protestai rodo, kad visuomenėje vis dar stiprus palaikymas tarptautinėms priemonėms, skirtoms kovoti su smurtu lyties pagrindu. Ar šis sprendimas taps ilgalaikis, priklausys nuo politinių jėgų pasiskirstymo – tiek Latvijos viduje, tiek platesniame Europos Sąjungos kontekste.

Lietuvos padėtis dėl Stambulo konvencijos, švelniai tariant, glumina. Nors šalis ją pasirašė dar 2013 metais, iki šiol Seimas nesugebėjo jos ratifikuoti. Dešimtmetį besitęsiantis politinis delsimas ir nuolatiniai ideologiniai ginčai ne tik žeidžia smurto aukas, bet ir meta šešėlį tarptautinei Lietuvos reputacijai. 

Visoje Europoje belikome tarp vos kelių valstybių, kurios vis dar neišdrįso aiškiai įsipareigoti apsaugoti moteris nuo sisteminio smurto. Toks neveiklumas ypač kontrastuoja su garsiais politikų pareiškimais apie žmogaus teises ir europines vertybes, kai reikia realių veiksmų, viskas sustoja.