Baltijos uostuose ieškoma sprogmenų: Rusija pradeda laivų patikras po paslaptingų sprogimų

Pasak specializuoto Rusijos portalo Portnews, valstybinė įmonė „Rosmorport“ paskelbė konkursą, kurio metu ketinama organizuoti laivų povandeninių dalių patikras. Konkursas suskirstytas į keturias dalis, kurių kiekvienos maksimali vertė siekia 790 milijonų rublių. 

Tikrinimai bus vykdomi šiuose Rusijos uostuose, tai yra Didžiajame Sankt Peterburgo uoste, Keleivių uoste, Ust-Lugos, Primorsko, Visocko, Viborgo ir Kaliningrado uostuose.

Tikrinamos laivų povandeninės konstrukcijos

Patikros apims laivų povandenines dalis, įskaitant sraigtus, vairavimo mechanizmus, šarnyrinius variklius, priekines laivapriekio dalis, technines angas ir kitas konstrukcijas. Bus ieškoma neleistinų objektų ar galimų sprogstamųjų medžiagų.

Naudojami metodai apima hidroakustinius prietaisus, vaizdavimo ir analizės technologijas, leidžiančias aptikti bet kokius neplanuotus struktūrinius pokyčius ar neaiškius objektus. Pagal dokumentus, maksimali vieno laivo patikros kaina gali svyruoti nuo 578 tūkstančių iki 2,8 milijono rublių, priklausomai nuo laivo tipo.

Baltijos jūros svarba Rusijos naftos eksportui

Baltijos jūra yra viena svarbiausių prekybos arterijų Rusijos komerciniam laivynui. Per šį regioną gabenama nuo 35 iki 45 procentų viso rusiškos naftos eksporto jūra, o perdirbtų naftos produktų eksportas gali siekti iki 50 procentų.

Tarp pagrindinių eksporto uostų išsiskiria Ust-Lugos uostas, didžiausias naftos paskirstymo centras Baltijos regione, per kurį eksportuojama tiek žaliava, tiek perdirbti produktai. Kitas svarbus taškas yra Primorsko uostas, per kurį eina Baltijos naftotiekio sistema.

Kaliningrado uostas taip pat atlieka strateginį vaidmenį, ypač po to, kai 2022 metais buvo nutrauktas geležinkelių tranzitas per Lietuvą. Nuo to laiko Kaliningradas tapo svarbia jungtimi tarp pagrindinės Rusijos teritorijos ir jos eksklavo.

Sprogimai laivuose kelia nerimą

Pastaraisiais mėnesiais komerciniai laivai, plaukiantys į Rusijos uostus, susidūrė su pavojumi po virtinės paslaptingų sprogimų. Manoma, kad nukentėję laivai priklauso vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“.

Paskutinis incidentas užfiksuotas šių metų liepos pradžioje Ust-Lugos uoste, kai amoniako tanklaivyje „Eco Wizard“ įvyko sprogimas, po kurio laivas pradėjo skęsti. Kaip praneša nepriklausomas projektas Baza, po patikros jūriniu dronu buvo aptiktos dvi skylės po pusantro metro skersmens prie variklio skyriaus, maždaug šešių ir septynių metrų gylyje. Buvo pastebėta, kad metalo plokštės buvo įlinkusios į vidų, kas gali rodyti, jog sprogimas kilo iš išorės.

Šie įvykiai verčia Rusiją stiprinti saugumo priemones Baltijos regione ir imtis aktyvesnės kontrolės prižiūrint komercinio laivyno judėjimą per strategiškai svarbius uostus. Tikimasi, kad prevencinės patikros padės užkirsti kelią tolesniems incidentams ir apsaugoti tiek infrastruktūrą, tiek žmones.