Prisijunkite
Paskelbė
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Atokiose Didžiosiose Nikobaro salose Indijoje mokslininkai aptiko naują gyvačių rūšį. Šis radinys primena, kiek mažai dar žinome apie salyno biologinę įvairovę. Net ir gerai tyrinėtuose regionuose gamta vis dar slepia netikėtumų.
Ilgą laiką ši gyvatė buvo laikoma plačiai paplitusios vilkgyvačių grupės dalimi. Viskas prasidėjo nuo vieno senesnio pastebėjimo, kuris daugiau nei dešimtmetį kėlė abejonių. Tik nauji duomenys paskatino sugrįžti prie šios mįslės.
Tyrėjai nusprendė dar kartą patikrinti ankstesnę medžiagą ir surinkti naujų pavyzdžių. Taip jie siekė išsiaiškinti, ar Nikobaro populiacija iš tiesų priklauso žinomai rūšiai. Paaiškėjo, kad prieš akis buvo visai atskira linija.
Kaip patvirtinta nauja rūšis?
Naująją rūšį aprašė kelių institucijų mokslininkai, išanalizavę gyvus egzempliorius ir muziejuje rastą, anksčiau netirtą pavyzdį. Prie tyrimo prisidėjo ir genetiniai metodai. Būtent jie leido tiksliai palyginti šią gyvatę su artimais giminaičiais.
Molekulinė analizė parodė aiškų genetinį atotrūkį nuo kitų vilkgyvačių grupės narių. Tyrėjai nustatė bent šešių procentų skirtumą, kuris sistematikoje laikomas pakankamu atskirai rūšiai pripažinti. Taip buvo galutinai uždarytas senas klausimas dėl jos tapatybės.
Vardas ir reikšmė
Rūšis pavadinta Irvino vilkgyvatę, lotyniškai Lycodon irwini. Vardas skirtas velioniui Stephenui Robertui Irwinui, garsiam laukinės gamtos puoselėtojui ir švietėjui. Mokslininkai pabrėžė, kad jo veikla įkvėpė daugybę gamtos tyrinėtojų.
Šis pavadinimas taip pat atkreipia dėmesį į apsaugos svarbą. Naujų rūšių atradimai dažnai įvyksta vietose, kuriose gamta jautri žmogaus veiklai. Todėl vardas tampa ne tik pagarba, bet ir tylia žinute saugoti.
Išvaizda ir elgsena
Suaugusios gyvatės yra blizgios juodos spalvos ir gali užaugti iki metro ilgio. Ji nėra nuodinga, o mityba greičiausiai remiasi ropliais, varliagyviais ir smulkiais žinduoliais. Tokia mityba būdinga daugeliui vilkgyvačių.
Kol kas rūšis žinoma tik iš Didžiosios Nikobaro salos drėgnų visžalių miškų. Tai reiškia, kad jos paplitimas labai siauras. Dėl tokio ribotumo ji tampa pažeidžiama net nedideliems aplinkos pokyčiams.
Retumas ir išskirtiniai bruožai
Mokslininkai turi tik keturis patvirtintus šios gyvatės radimo įrašus. Net salų ropliams toks skaičius yra itin mažas. Tai gali reikšti, kad gyvatė natūraliai reta, labai slapta arba priklausoma nuo siaurų mikrobuveinių.
Ji taip pat turi savybių derinį, kurio neturi kiti grupės nariai. Kartais pasitaiko specifinis žvynas prie akies, o kaktos žvynai nesiliečia su akies kraštu. Be to, ji neturi baltų nugaros juostų, būdingų daugeliui vilkgyvačių.
Apsauga ir platesnis kontekstas
Dėl mažo paplitimo ir galimų žmogaus keliamų grėsmių tyrėjai siūlo laikyti rūšį nykstančia. Salose net ir nedidelė statyba ar miškų pertvarkymas gali turėti didelį poveikį. Reta rūšis tiesiog neturi kur pasitraukti.
Šis atradimas parodo, kad Nikobaro salynas dar nėra iki galo ištirtas. Naujos rūšys įrodo, jog regiono roplių įvairovė ir paplitimas vis dar suprantami tik iš dalies. Kuo daugiau sužinome, tuo aiškiau matome, kiek dar liko paslapčių.
Danielius Mažeikis
Žurnalistas
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.