Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Sniegas dažnai siejamas su švara ir ramybe, tačiau jis nėra vien tik gražus peizažo fonas. Tai vanduo sušalęs į ledo kristalus, kurie gali kauptis ir tapti didele našta pastatams. Žiemą baltas purus sluoksnis ant stogų atrodo lengvas, bet jo masė nuolat didėja. Kuo ilgiau sniegas guli, tuo labiau jis susispaudžia, todėl net keli gausūs snygiai gali virsti rizika.
Šiame straipsnyje paaiškinama, kaip sniegas susidaro danguje, nuo ko priklauso jo svoris ir kodėl ypač šlapias sniegas gali būti pavojingas. Žinios apie tai padeda laiku prižiūrėti stogus ir išvengti nelaimių.
Debesyse, kur temperatūra žema, smulkūs vandens lašeliai išgaruoja, o garai nusėda ant jau esančių ledo dalelių. Taip formuojasi ledo kristalai, kurie tampa būsimos snaigės branduoliu. Kristalai debesyje ilgai juda oro srautais, kyla ir leidžiasi tarsi šokdami. Susidūrimai juos laužo, bet kartu prijungia naujų ledo sluoksnių, kol jie pasunkėja ir pradeda kristi žemyn.
Kada krenta sniegas, o kada lietus?
Kritulių rūšį lemia temperatūra po debesimis. Jei ten šilčiau nei nulis, krintantys kristalai ištirpsta ir žemę pasiekia kaip lietaus lašai. Kai oras išlieka šaltesnis, kristalai nespėja ištirpti ir išlaiko snaigės formą. Todėl vieną dieną skirtingose vietose gali pasirodyti ir sniegas, ir lietus.
Nors snaigės atskiros yra lengvos, jų masė susideda į didelius kiekius. Kubinis metras puraus sauso sniego gali sverti iki maždaug dviejų šimtų kilogramų. Šlapias sniegas yra tankesnis, nes tarp kristalų lieka mažiau oro ir daugiau vandens. Tokia masė dažnai siekia septynis ar aštuonis šimtus kilogramų kubiniam metrui, o šviežias sluoksnis būna kiek lengvesnis, bet greitai sunkėja.
Kodėl sniegas kelia grėsmę stogams?
Šlapias sniegas lengvai prilimpa prie dangos ir ilgiau laikosi ant stogo, ypač jei jis plokščias. Dėl didelio tankio apkrova gali viršyti konstrukcijų ribas net per trumpą laiką. Šlaitiniai stogai padeda sniegui nuslysti, todėl tradicinė kalnų ar senoji architektūra juos naudoja neatsitiktinai. Plokštūs stogai reikalauja nuolatinės priežiūros ir saugaus nuvalymo.
Jei po atlydžio sniegas tampa lipnus, tamsesnis ir sunkiai byrantis, jo tankis jau didelis. Tokiais atvejais apkrova auga greičiausiai. Kitas ženklas yra ledo pluta, susidariusi po nauju sniegu. Ji sutvirtina sluoksnį ir neleidžia jam natūraliai nuslysti nuo stogo.
Sniego šalinimo svarba
Laiku nepašalintas sniegas gali sukelti stogo deformacijas, įtrūkimus ar net griūtį. Svarbu stebėti ne tik naują kritulį, bet ir seną suspaustą sluoksnį, kuris slepia didžiausią svorį, ypač atodrėkių metu.
Istorija žino atvejų, kai ignoruota priežiūra baigėsi tragedijomis. Viena žinomiausių buvo 2006 metais, kai dėl užsilikusio sniego sugriuvo salės stogas ir žuvo daug žmonių, todėl žiemos grožį visada verta derinti su atsakomybe.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.