Prisijunkite
Kalėdos neatsiejamos nuo šokolado – nuo blizgių figūrėlių iki rafinuotų triufelių, nuo advento kalendorių iki dovanų dėžučių, kurias kasmet krauname į pirkinių krepšius. Tačiau 2025-ųjų žiema šokolado rinkai atneša ne tik šventinį aromatą – kartu ir nerimą. Kainos kyla, kakavos trūksta kaip niekada, o konditerijos gigantai svarsto sprendimą, kuris dar prieš keliolika metų būtų skambėjęs kaip provokacija: šokoladą gaminti ne iš kakavos. Sunflower seeds? Ląstelės laboratorijoje? Vizijos, kurios šiandien jau įgauna realias formas. Kodėl pramonė pasiryžo tokiam perversmui ir ar tai reiškia, kad tradicinio šokolado era baigiasi?
Šventinis periodas – aukso metas šokolado gamintojams. Tačiau šiemet aukso mažoka – tiksliau, rudų kvapnių pupelių, iš kurių gimsta šokoladas. Kakavos paklausa pasaulyje vėl lenkia pasiūlą, o rinkos neramumai tęsiasi jau keletą metų. Priežastys globalios, bet aiškios: Vakarų Afrikoje, kur vyrauja pagrindiniai kakavos augintojai – Dramblio Kaulo Krantas ir Gana, – klimato sąlygos vis dažniau tampa priešėmis, o ne sąjungininkėmis. Lietus ateina ne tada, kada reikia, sausros naikina derlių, ligos alina plantacijas. Rezultatas matomas labai aiškiai.
Šių metų lapkritį tona kakavos kainavo 5 000–5 200 JAV dolerių – skaičiai, kurie gamintojams verčia perskaičiuoti kiekvieną plytelės centą. Ilgai šią naštą buvo bandoma permesti vartotojams: mažesnės pakuotės, didesnės kainos, gudrūs marketingo ėjimai. Tačiau ši taktika turi ribas. Pirkėjai pastebi, nepatenka į spąstus be galo, o gamintojų pelno marža tirpsta kaip šokoladas delne. Todėl pramonė daro tai, ko buvo vengiama dešimtmečius – ieško sprendimo ne kainai, o pačiai žaliavai.
Didžiausi pasaulio šokolado kūrėjai neketina tiesiog stebėti, kaip rinką graužia krizė. Jie žengia į technologijų teritoriją ir kuria drąsias alternatyvas.
Šveicarų milžinė Barry Callebaut, viena svarbiausių šokolado gamybos kompanijų pasaulyje, šį lapkritį paskelbė apie ilgalaikę partnerystę su vokiečių inovatorių „Planet A Foods“ komanda. Tikslas skamba neįtikėtinai: kakavos nereikalaujanti šokolado linija. Planet A Foods jau sukūrė receptą, kuriame kakavos pupelės pakeičiamos saulėgrąžų sėklomis, augaliniais riebalais ir cukrumi. Skonis – šokoladiškas, tekstūra – pažįstama, žaliava – vietinė ir pigi. Barry Callebaut taip pat bendradarbiauja su Ciuricho universitetu, kur mokslininkai eksperimentuoja su laboratorijoje auginamomis kakavos kultūromis.
Tuo tarpu „Mondelez“, „Milka“ ir „Toblerone“ gamintojas, eina dar radikalesniu keliu – kakava iš ląstelių. Jie jau kelerius metus investuoja į tyrimus, leidžiančius užauginti kakavos medžiagas be plantacijų, be klimato rizikų, be ūkių apskritai. 2024 m. „Mondelez“ įsigijo dalį „Celleste Bio“, startuolio, kuris teigia galintis pagaminti toną kakavos sviesto iš vos vienos kakavos ankšties. Jeigu tai taps realybe pramoniniu mastu, kakava taps ne žemės ūkio, o laboratorijos produktu – kaip mėsa iš in-vitro, tik saldesnė.
Net Lindt & Sprüngli, 175 metų tradicijų ir prestižo šokolado namai, nestovi nuošalyje. Įmonė įsigijo dalį Food Brewer, ląstelių kultūros startuolio, kur „kakava“ auginama bioreaktoriuose, maitinama vitaminais, mineralais ir cukrumis. Sunku patikėti, bet šveicarų šokoladas jau nebūtinai turi prasidėti plantacijoje, gali gimti steriliai apšviestoje laboratorijoje.
Skamba futuristiškai, bet vien technologijų nepakanka – kelią gali užkirsti įstatymai. Europos Sąjungoje šokoladu gali būti vadinamas tik produktas, kuriame mažiausiai 35 % kakavos sausųjų medžiagų, iš jų bent 18 % turi sudaryti kakavos sviestas, o 14 % – neriebios kakavos medžiagos. Taip nurodo Direktyva 2000/36/EC. Kitaip tariant – jei kakavos nėra arba jos kiekis per mažas, galima daryti ką nori, bet „šokoladu“ to pavadinti neleidžiama. Tad „saulėgrąžų plytelės“ ar „biološkas kakavos analogas“ gali būti ne tik technologinė, bet ir marketinginė dilema.
Ir vis dėlto inovacijų banga kyla. Alternatyvos jau egzistuoja – vynuogių, saulėgrąžų sėklos, karobų ankštys (saldus Viduržemio augalas, vizualiai ir skoniu artimas kakavai). Karobai ne tik pigesni, bet ir tvarūs: jiems reikia mažiau vandens, auga arčiau Europos gamybos centrų, keliauja greičiau, palieka mažesnį CO2 pėdsaką. Gamykloms tai – svajonė. Tradiciniams šokolado mylėtojams – sunki žinia, kuri kelia klausimą: ką valgysime ateityje?
Viena aišku – pasaulis keičiasi. Kakavos plantacijos gali neatlaikyti klimato spaudimo, o šokolado poreikis nesitraukia. Vaikai, suaugusieji, gurmanai – visi nori saldžios plytelės po darbo ar švenčių metu. Jeigu sprendimas slypi technologijose, tikėtina, kad rinka jį priims. Klausimas tik kada.
Ar kimšime kalėdinį šokoladą iš saulėgrąžų? Ar dovanosime draugams laboratorijoje išaugintą triufelį? Šiandien skamba keistai, rytoj gali būti realybė. Revoliucija prasideda ne rytoj – ji jau vyksta. O mes, vartotojai, kaip ir šokolado gamintojai, turėsime pasirinkti: laikytis tradicijos arba prisitaikyti prie naujos, kakavos neatpažįstančios ateities.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.