Kiek baltymų iš tikrųjų reikia suaugusiam žmogui kasdien? Daug kas neteisingai vertina

Baltymai padeda statyti raumenų ląsteles, stiprina audinius, dalyvauja fermentų gamyboje ir hormonų sintezėje. Jie svarbūs sveikam senėjimui, normaliai medžiagų apykaitai bei imuninės sistemos veiklai. Tačiau daugelis neturi aiškaus supratimo, kokia baltymų norma yra tinkama būtent jiems, todėl kyla įvairių mitų ir netikslių įsitikinimų.

Mitybos specialistai nuolat pabrėžia, kad baltymų poreikis nėra vienodas visiems. Viskas priklauso nuo kūno svorio, amžiaus, fizinio aktyvumo bei kitų individualių veiksnių. Todėl svarbu suprasti, kaip apskaičiuoti tinkamą baltymų kiekį bei iš kur jų gauti.

Kiek baltymų reikia suaugusiam žmogui kasdien

Paprastai rekomenduojama paros baltymų norma suaugusiam žmogui svyruoja tarp 60 ir 120 gramų. Šis kiekis priklauso nuo amžiaus, lyties, kūno svorio bei to, kiek energijos išnaudojama kasdienėje veikloje. Standartiškai rekomenduojama orientuotis į 1 - 1,6 gramo baltymų vienam kūno svorio kilogramui. Tai reiškia, kad žmogui, kuris sveria apie 70 kilogramų, užtektų nuo 70 iki 112 gramų per parą.

Fiziškai aktyvesniems žmonėms baltymų poreikis gerokai didesnis. Sportuojantys, nėščiosios, vyresnio amžiaus asmenys turėtų pasiekti ar net šiek tiek viršyti 1,6 gramo vienam kilogramui ribą. Organizmas tokiu atveju baltymus panaudos efektyviau raumenų regeneracijai, imuniteto stiprinimui ar kaulų struktūros palaikymui.

Dažnai klaidingai manoma, kad baltymai reikalingi tik raumenų augimui. Tačiau jų trūkumas gali lemti kur kas rimtesnes pasekmes – silpstantį imunitetą, lėtesnį audinių atsinaujinimą, nuovargį, net plaukų ar odos būklės prastėjimą.

Kodėl baltymai yra būtini sveikatai ir gerai savijautai

Baltymų svarba žmogaus organizme sunkiai pervertinama. Jie veikia ne tik kaip medžiaga, iš kurios organizmas kuria raumenis, bet ir kaip priemonė ilgalaikei sveikatai palaikyti. Subalansuotas baltymų kiekis racione gali net padėti lengviau atsikratyti nereikalingo svorio – tokia mityba ilgesnį laiką išlaiko sotumo jausmą, mažina norą užkandžiauti.

Be to, baltymai spartina medžiagų apykaitos procesus, todėl jų įtraukimas į kasdienę mitybą gali būti naudingas tiems, kurie siekia palaikyti aktyvesnę figūrą. Jie stiprina kaulus ir audinius, mažina amžiaus nulemtą raumenų masės nykimą bei palaiko geresnį fizinį pasirengimą.

Nors kartais pasigirsta baimių, kad didesnis baltymų kiekis kenkia inkstams, mitybos specialistai tvirtina, jog tokių rizikų nėra, jei asmuo yra sveikas ir neturi inkstų problemų. Tačiau sergantiesiems inkstų ligomis prieš keičiant mitybą būtina pasitarti su gydytoju.

Iš kokių produktų organizmas gauna baltymų

Norint užtikrinti pakankamą baltymų kiekį, svarbu rinktis tinkamus maisto šaltinius. Gyvulinės kilmės produktai, tokie kaip mėsa, žuvis, pienas, kiaušiniai, yra laikomi pilnaverčiais baltymų šaltiniais. Juose yra visos nepakeičiamos aminorūgštys, kurių reikia žmogaus organizmui.

Taip pat egzistuoja ir augalinės kilmės alternatyvos: ankštiniai augalai, pupelės, lęšiai, avinžirniai, tofu, riešutai, grikiai ar kinoja. Šiuos produktus ypač vertina tie, kurie atsisako gyvūninės kilmės produktų. Augaliniai baltymai taip pat tinka įvairiems patiekalams ir suteikia organizmui būtinų medžiagų.

Reikėtų prisiminti, kad 100 gramų produkto nereiškia 100 gramų baltymų. Pavyzdžiui, 200 gramų mėsos gabalėlyje yra apie 60 gramų baltymų, o viename kiaušinyje – vos 6 gramai. Todėl svarbu skaičiuoti viso dienos raciono apimtį.

Baltymų pusiausvyra – žingsnis į sveikesnę kasdienybę

Baltymai yra ne tik statybinė medžiaga raumenims ar papildas sporto entuziastams. Jie yra svarbūs kiekvienam, kas nori palaikyti gerą sveikatą, stiprią imuninę sistemą ir ilgiau išlaikyti energingą savijautą.

Pagrindinis patarimas – nesivaikyti dietinių kraštutinumų, o rinktis kokybiškus baltymų šaltinius. Gerai subalansuota mityba užtikrins, kad organizmas gaus visų būtinų medžiagų ir apsaugos nuo jų stygiaus sukeliamų pasekmių.