Stulbinantis mokslininkų atradimas: smegenys kurį laiką valosi aktyviau, kol nepalūžta visiškai

Mokslininkai pastebėjo netikėtą reiškinį. Smegenų atliekų šalinimo sistema pradžioje gali dirbti net aktyviau nei įprastai, tarsi bandydama kompensuoti patirtą traumą. Tačiau vėliau, tęsiantis smūgiams, jos pajėgumas staiga krenta.

Šie rezultatai gauti tiriant boksininkus ir mišrių kovos menų atletus, kurie jau patyrė kognityvinių sunkumų. Tyrėjai tikisi, kad išsamesnis šio proceso supratimas padės anksčiau pastebėti pavojingus pokyčius. Tuomet būtų lengviau apsaugoti sportininkų ateities smegenų sveikatą.

Kas yra glinfatinė sistema?

Glinfatinė sistema yra skysčių kanalų tinklas, kurio užduotis išplauti iš smegenų medžiagų apykaitos likučius ir toksinus. Ji veikia panašiai kaip limfinė sistema kūne, tik yra pritaikyta smegenų audiniui. Ši sistema padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą, pristatyti maistines medžiagas ir prisidėti prie apsaugos nuo pažeidimų.

Kaip buvo matuojamas smegenų valymasis?

Tyrimui naudotas specialus magnetinio rezonanso metodas, vadinamas DTI ALPS. Jis seka vandens judėjimą aplink kraujagysles esančiose erdvėse, kurios tarnauja kaip drenažo keliai. Iš šių duomenų skaičiuojamas ALPS indeksas, leidžiantis neinvaziškai įvertinti glinfatinės sistemos veikimą.

Tyrimo dalyviai ir stebėjimo eiga

Analizuoti ilgalaikio profesionalių atletų smegenų sveikatos projekto duomenys. Tyrėjai įtraukė 280 kovotojų, iš kurių 95 tyrimo pradžioje turėjo kognityvinį sutrikimą. Palyginimui naudota 20 sveikų asmenų grupė, suderinta pagal amžių ir kitus demografinius rodiklius.

Netikėtas glinfatinės veiklos šuolis

Mokslininkai tikėjosi, kad sutrikimų turintys kovotojai rodys mažesnį ALPS indeksą. Tačiau paaiškėjo priešingai. Pradžioje jų glinfatinė veikla buvo didesnė nei tų, kurie sutrikimų neturėjo, tarsi smegenys įjungtų sustiprintą valymo režimą.

Ryšys tarp glinfatinės veiklos ir patirtų nokautų atskleidė lūžio tašką. Kuo daugiau smūgių patirdavo jau sutrikimų turintys atletai, tuo labiau indeksas mažėjo. Tyrėjai tai aiškina kaip perkrovą, kai ilgai dirbusi sistema galiausiai nebeatlaiko ir praranda efektyvumą.

Silpnėjant glinfatinei sistemai, smegenyse gali greičiau kauptis baltymai, siejami su demencija ir kitomis neurodegeneracinėmis ligomis. Jei tokie pokyčiai būtų aptinkami dar iki aiškių simptomų, sportininkams būtų galima rekomenduoti poilsį, gydymą ar net keisti karjeros planus. Tyrimas atveria naują galimybę suprasti, kaip smegenys kovoja su pasikartojančia trauma ir kada ši kova pralaimima.