Priminkime pirmąjį „iPad”: kur kas daugiau nei tik didesnis „iPhone”, tačiau niekada neišnaudojęs savo potencialo

Per pirmuosius 10 metų nuo pirmojo „iPhone” pristatymo buvo parduota 1,2 milijardo „Apple” telefonų, „iPod” per tokį patį laikotarpį pasiekė 300 milijonų ribą, o šiemet minėsime ir 10-tąjį „iPad” gimtadienį. Deja, nors šios serijos įrenginių jau buvo parduota daugiau nei 400 milijonų vienetų, kitaip nei „iPhone” ar „iPod”, „iPad” nesukėlė tokios didelės revoliucijos. Taigi, šią tingią sekmadienio popietę grįžkime dekada atgal, prisiminkime pirmąjį „Apple” planšetinį kompiuterį ir panagrinėkime, kodėl jam nepavyko pakeisti pasaulio.

Kai Steve Jobs iškilmingai pristatė „iPad” gūdžiais 2010 metais, dauguma analitikų jį nurašė tiesiog kaip didesnį „iPhone”. Tačiau tuometinis „Apple” generalinis direktorius buvo tvirtai įsitikinęs, kad naujasis produktas nėra nei „iPhone”, nei klaviatūros neturintis „MacBook” - jis tarsi įsiterpia tarp šių dviejų įrenginių.

Steve Jobs žadėjo, kad nuo tos minutės prasidės „Post PC” era, kai vartotojai pakeis savo įpročius ir įpras vartoti ar kurti turinį „iPad” planšete. Toks buvo tikslas, bet „Apple” pavyko pasiekti tik pusę jo.

Originalusis „iPad” turėjo didžiulį 9,7 colio įstrižainės 1024x768 rezoliucijos ekraną, kuris buvo ryškesnis už bet kokio tuometinio nešiojamo kompiuterio matricą. 4:3 kraštinių santykis idealiai tiko dokumentų ar naujienų skaitymui internete. Tiesą sakant, buvo labai stipriai pabrėžiama, kad „iPad” išgelbės laikraščius juos perkeldamas į elektroninę aplinką ir neleisdamas jiems išnykti, neatlaikius naujienų portalų konkurencijos.

Žmonėms labai patiko „iPad” naudoti „Netflix” turinio peržiūrai, nors dauguma serialų ir filmų buvo nufilmuoti 16:9 formatu, ir todėl „Apple” planšetinio kompiuterio ekrane buvo matomi juodi rėmai. Viską atpirko įrenginio lengvumas ir puiki baterija.

„iPad” tiesiog idealiai tiko turinio vartojimui, tačiau jam niekad nepavyko pritraukti turinio kūrėjų.

Planšetė debiutavo su „iOS 3.2” operacine sistema, kuri tiesiog dar nebuvo pritaikyta tokiam dideliam ekranui. Ji neturėjo jokių darbo su keliomis aplikacijomis vienu metu galimybių, jau nekalbant apie padalinto ekrano ploto režimą. Taip, „Apple” šiek tiek pakeitė gamyklinių aplikacijų dizainą, todėl elektroninio pašto programėlė leido vienu metu skaityti laiškus ir matyti visų laiškų sąrašą. Visgi akivaizdu, kad to nepakako, norint rimčiau pasistumdyti su nešiojamais kompiuteriais.

Sklandų veikimą turėjo užtikrinti vos vieno branduolio „Apple A4” procesorius ir 256MB operatyviosios atminties. Turint galvoje, kad tuo metu „Apple” procesoriai nebuvo taip stipriai pažengę kaip dabar, tai taip pat neleido „iPad” pakeisti laptopo.

Net jei vartotojas galėjo susitaikyti su darbu tik viena aplikacija vienu metu, teksto rinkimas buvo tiesiog košmaras - klaviatūra liečiamame ekrane gal ir buvo įprasto dydžio, bet spaudyti klavišus ekrane, padėjus planšetę ant stalo ar ant kokio kito kieto paviršiaus, reikalavo įpratimo.

„Apple” tuo metu labai priešiškai pasisakė prieš bet kokių klaviatūros priedų ar rašiklių gamybos idėją, tačiau šiandien užmetę akį į Apple.com išvystume daugybę reklamų, kuriose vaizduojamas klaviatūros dėkle įsitaisęs „iPad” ir šalia jo gulintis „Apple Pencil”. Ironiška - taip stipriai kovojęs prieš nešiojamus kompiuterius, „iPad” tapo vienu jų.

Android pasaulyje „iPad” neliko nepastebėtas. Dauguma kompanijų iškart po „Apple” pristatymo rinkai pasiūlė panašius gaminius, tačiau absoliuti dauguma jų atrodė kaip eilinis bandymas neatsilikti. Dėl to visiškai neturėtų stebinti, kad šiuo metu aukštesnės klasės Android plašetes gamina tik „Samsung” ir „Huawei”. Tiesa, galbūt dėl Android plašetinių kompiuterių mirties iš dalies kalta ir „Microsoft”, pradėjusi testuoti liečiamiems ekranams pritaikytą „Windows 8” vartotojo sąsają, pakrikštytą „Metro UI” pavadinimu.

Šiuo metu „Microsoft Surface” ir analogiški kitų kompanijų produktai yra labai gerai parduodami, o jų išpopuliarintas magnetiškai prisitvirtinančių klaviatūros dėklų dizainą perėmė net „Apple”. Kita vertus, vis dar nedidelė „Windows” varotojų dalis naudoja operacinę sistemą liečiamo ekrano režimu - dauguma net ir prie planšetį kompiuterį valdo klaviatūra ir pele.

Viena „Apple” pranašysčių visgi iš dalies išsipildė - asmeninių kompiuterių pardavimai nuo 2012 metų stabiliai mažėjo ir tik 2019 metais patyrė nedidelį augimą. Nepaisant to, analitikai šviesios ateities planšetėms taip pat nežada. Skaičiuojama, kad pajkamos iš „Apple” dėvimųjų įrenginių („Apple Watch” ir „AirPods”) dar iki šių metų pabaigos aplenks pajamas iš pajamas, gautas iš „Mac” ir „iPad” pardavimų.

„Canalys” prognozuoja, kad 2023 metais gamintojai parduos net 726 milijonų išmaniųjų Bluetooth ausinių - kur kas daugiau nei 490 milijonų šiemet. Liūto dalį šiame segmente vėlgi atsirieks „Apple”, jau lyderiaujanti pagal minėtų prietaisų pardavimus.

„iPod” transformavo industriją ir pavertė „Apple” pelninga kompanija. „iPhone” padarė tą patį, tačiau keliskart didesniu mastu. „iPad”, nors ir buvo ganėtinai sėkmingas produktas, nė iš tolo nepriminė ankstesnių „Apple” gaminių sėkmės. Panašu, kad „Apple Watch”, „AirPods” ir įvairios naujos paslaugos bus tai, su kuo Kupertino kompanija pasitiks kitą dešimtmetį.