Rusija peržengė visas sveiko proto ribas? Ukrainoje naudoja visiškai naują ginklą, tai stebina net ekspertus

Pasak elektroninės kovos eksperto Sergejaus Beskrestnovo, ši praktika jau pastebėta keliose Ukrainos vietose, o tai gali būti ženklas, kad Maskva ieško būdų dar labiau išplėsti savo spaudimą tiek infrastruktūrai, tiek kasdieniam gyventojų gyvenimui.

Tokia strategija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti techninė ar taktinė, tačiau jos esmė yra teroro aktai, nukreipti prieš žmones ir jų aplinką. Bepiločių orlaivių naudojimas tokiais tikslais rodo nuoseklų perėjimą prie netradicinių karo metodų, kuriuose vis dažniau aukomis tampa ne tik karinis personalas, bet ir civiliai gyventojai.

Minos iš dangaus

Rusijos ginkluotosios pajėgos pradėjo naudoti dronus priešpancerių minų „PTM-3“ išsklaidymui. Elektroninės kovos ekspertas Sergejus Beskrestnovas, plačiau žinomas slapyvardžiu „Flash“, pranešė, kad tokių bepiločių skrydžiai su pavojingais krovinių buvo užfiksuoti keliuose Ukrainos regionuose. 

Pasak jo, greičiausiai „Shahed“ tipo dronai po sparnais nešė po du minų užtaisus. Ekspertas pabrėžė, kad šios minos aprūpintos magnetiniais sprogdikliais ir reaguoja į šalia esantį metalinį objektą – dažniausiai karinę techniką. 

Tai reiškia, kad tokia mina gali būti aktyvuota vien tik technikai pravažiuojant pro šalį, net jos fiziškai nepalietus.

Kol kas neaišku, koks konkrečiai yra šios taktikos tikslas. Ekspertas svarsto, jog tai gali būti siekis terorizuoti viešuosius kelius, trukdyti civilių judėjimui arba kėsinimasis į žemės ūkio sektorių – sunaikinti techniką ar pakenkti infrastruktūrai per patį derliaus nuėmimo laikotarpį.

Jis taip pat įspėja, kad žmonės turėtų būti ypač atsargūs ir jokiu būdu nebandyti artintis prie galimų sprogmenų, nei pėsčiomis, nei transporto priemonėmis. Pastebėjus įtartiną objektą, būtina pranešti specialiosioms tarnyboms.

Sprogmenys „Lancet“ dronuose

Be „Shahed“ dronų, rusų pajėgos pradėjo montuoti „PTM-3“ minas ant klajojančios amunicijos tipo „Lancet“. Tai reiškia, kad tokie bepiločiai jau nėra tik vienkartiniai smūgio įrankiai, jie tampa platformomis, kurios gali pasiekti taikinį dar tiksliau ir su dar didesne grėsme. 

Ukrainos agentūra „Unian“ pažymi, kad toks būdas padidina smūgio efektyvumą ir „užtikrina didesnį pataikymo patikimumą“.

Tačiau įdomu ir tai, kad šią taktiką dar 2023 metais buvo pritaikiusios ir Ukrainos gynybos pajėgos. Tuomet ukrainiečiai naudojo dronus minų platinimui okupuotose teritorijose, siekdami pakenkti tiek technikai, tiek okupantų gyvajai jėgai. Tai tapo efektyviu būdu sulėtinti priešo judėjimą, trukdyti jų logistikai bei sukelti paniką.

Minos – net medžio kaladėse

Rusijos kariškiai pastaruoju metu taip pat ėmė skųstis, kad Ukrainos pusė pasitelkia itin kūrybiškus maskavimo metodus. Pranešama, jog priešpancerių minos buvo slepiamos įvairiuose objektuose, pavyzdžiui, netikrose medžio kaladėse. 

Tokios slėptuvės esą būdavo tokios įtikinamos, kad net patyrę išminuotojai turėdavo vargo jas aptikti. Tai dar kartą parodo, kad karas Ukrainoje vis labiau pereina į išradingų, technologijomis grįstų metodų erdvę, kur kiekvienas pranašumas ir tai ne tik taktinis, bet ir psichologinis poveikis priešui. 

Netikėtumas, baimė ir nežinia – tai tampa ginklais tiek pat, kiek ir fiziniai sprogmenys.

Teroras ar taktika?

Šiuolaikiniai karo veiksmai jau seniai peržengė tradicinio mūšio lauko ribas. Drastiški sprendimai, tokie kaip minų platinimas dronais, ne tik naikina infrastruktūrą, bet ir tiesiogiai kelia grėsmę civiliams. 

Šis žingsnis yra dar vienas įrodymas, kad Rusijos strategija dažnai paremta baimės, chaoso ir netikėtumo principais.

Tokie metodai taip pat iškelia rimtus klausimus tarptautinei bendruomenei. Dronų naudojimas minų platinimui teritorijose, kuriose gali būti civiliai, pažeidžia karo teisės principus ir kelia didžiulį humanitarinį pavojų. 

Tuo pat metu tai yra signalas Ukrainos partneriams Vakaruose, kad technologinė pagalba turi būti ne mažiau svarbi nei karinė, nes ateities karas vyksta ne tik žemėje, bet ir ore, dronų bei algoritmų pagalba.