Kainos Lietuvoje kyla neatsitiktinai: kokius sprendimus politikai priima už mūsų nugarų?

Politikai sprendžia, kokie mokesčiai bus taikomi maistui, kokių prekių kainos gali būti subsidijuojamos, kokios sąlygos bus taikomos elektroniniams mokėjimams. Kartais jų sprendimai padeda vartotojams, kartais – tik didina kainas ar apsunkina pasirinkimą.

Todėl svarbu suprasti, kad kiekviena mūsų kasdienio pirkimo patirtis yra tiesioginė ekonominės ir politinės politikos pasekmė. Ir visai gali būti, kad net nepastebimai už prekę šiandien sumokame gerokai daugiau būtent dėl politinių sprendimų.

Mokesčiai, kurie slepiasi kainoje

Vienas ryškiausių politikų poveikio pavyzdžių – pridėtinės vertės mokestis. Lietuvoje standartinis PVM tarifas siekia 21 proc., tačiau kai kurioms prekėms taikomos lengvatos. Maisto produktams, vaistams, spaudos leidiniams gali būti taikomas mažesnis tarifas.

Šie sprendimai daro tiesioginę įtaką kainoms lentynose. Jei valdžia nusprendžia taikyti lengvatinį PVM, vartotojai sumoka mažiau. Jei lengvatos panaikinamos – kainos kyla. Ir ši dinamika dažnai priklauso ne nuo ekonominės logikos, o nuo politinės valios.

Panašiai yra ir su subsidijomis. Kai valstybė subsidijuoja tam tikras prekes ar paslaugas, pirkėjams jos atrodo pigesnės. Tačiau galutiniame rezultate už subsidijas vis tiek sumoka visi mokesčių mokėtojai.

Skaitmenizacija ir atsiskaitymo pokyčiai

Politikai vis dažniau skatina atsiskaitymus kortelėmis ar mobiliosiomis programėlėmis. Oficialiai tai pristatoma kaip modernumo ir patogumo siekis. Tačiau iš tiesų tai daroma ir siekiant mažinti šešėlį, padidinti mokesčių surinkimą.

Kai kurie sprendimai, pavyzdžiui, reikalavimas priimti korteles net mažiausiose prekyvietėse, labai pakeitė smulkiųjų verslininkų gyvenimą. Jiems reikia įsigyti brangius kortelių skaitytuvus, mokėti komisinius bankams.

Pirkėjams iš pirmo žvilgsnio atrodo patogiau – mažiau nešiotis grynųjų, greitesnis aptarnavimas. Tačiau ilgainiui didesnės verslo išlaidos persiduoda į kainas, kurias matome lentynose.

Grynieji pinigai ir laisvės klausimas

Vienas karščiausių klausimų – ar turi išlikti galimybė atsiskaityti grynaisiais pinigais? Kai kurie politikai siūlo riboti grynųjų naudojimą, siekiant kovoti su šešėline ekonomika. Kiti teigia, kad tai pažeidžia asmenų laisvę ir teisę pasirinkti.

Jei grynieji bus eliminuoti, pirkėjai taps visiškai priklausomi nuo skaitmeninių mokėjimų infrastruktūros. Tai reiškia – nuo bankų, operatorių, ryšio tiekėjų. Bet koks sistemos sutrikimas gali reikšti, kad nebegalėsite net nusipirkti duonos.

Todėl politikų sprendimai dėl grynųjų pinigų likimo yra tiesiogiai susiję su kasdieniu žmogaus saugumu.

Kainų reguliavimas: ar tikrai padeda?

Politikai kartais imasi reguliuoti kainas tam tikrose srityse, pavyzdžiui, nustatyti „lubas“ būtiniausioms prekėms, apriboti maržas vaistams. Nors intencija gali būti gera, praktikoje tokie sprendimai dažnai sukelia nepageidaujamų pasekmių.

Prekybininkai priversti mažinti asortimentą, atsisakyti tam tikrų prekių arba tiesiog kompensuoti nuostolius kitur, keldami kainas kitoms prekėms. Todėl galutinis efektas vartotojui ne visada būna teigiamas.