Prisijunkite
Kovo 25 diena Lietuvoje žinoma kaip Gandrinės – diena, kai tikimasi sulaukti sugrįžtančių gandrų. Senovėje žmonės atidžiai stebėdavo šių paukščių pasirodymą ir tikėdavo, kad tai gali nulemti būsimus metus. Ar grįžęs gandras atsisės ant stogo, ar skries aukštai danguje? Senoliai sakydavo, kad nuo to priklauso, kokia bus vasara.
Gandras lietuvių tautosakoje – ne šiaip sau paukštis. Jis laikomas namų sergėtoju, laimės ir vaisingumo simboliu. Net dabar, pastebėję pirmąjį gandrą, kai kurie lietuviai prisimena seną paprotį – sušukti „Sveikas gyvas!“, tikėdamiesi sėkmės. Bet ar žinote, kad ši diena turi ir gilesnes, pagoniškas šaknis?
Senovės lietuviai Gandrines laikė pavasario švente. Buvo tikima, kad ši diena atneša gamtos atbudimą, o sugrįžę gandrai – tai ženklas, jog žiema galutinai traukiasi. Pirmasis parskridęs paukštis simbolizavo saulės grįžimą, todėl jis buvo labai laukiamas.
Šią dieną buvo paprotys vaikams trinti veidus sniegu. Kodėl? Senoliai sakydavo, kad taip oda išliks skaisti ir sveika visus metus. Be to, šeimininkės kepdavo specialius bandeles, vadinamas „gandro pyragais“, kurias dalindavo šeimos nariams ir kaimynams.
Lietuvių liaudies išmintis byloja, kad gandro elgesys gali daug ką pasakyti apie būsimus metus. Štai keletas įdomių prietarų:
Jei gandras sugrįžęs pirmiausia atsisėda ant stogo, tais metais šeimai seksis.
Jei gandras tupi ant žemės – laukia sunkūs metai.
Jei pirmą kartą pamatai skrendantį gandrą – būsi visus metus lengvas ir greitas.
Jei jis stovi ant vienos kojos – metai bus permainingi.
Ar šie prietarai išsipildo? Šiandien tai laikoma labiau tradicija nei tikėjimu, bet kodėl gi nepastebėjus pirmojo gandro ir nepasitikrinus?
Gandras ne veltui gerbiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jis laikomas sėkmės nešėju, o kai kuriose šalyse net tikima, kad gandras atneša kūdikius! Toks įsitikinimas atsirado iš senovės mitų, kuriuose šie paukščiai buvo susiję su vaisingumo deivėmis.
Įdomu tai, kad gandrų populiacija Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje. Nors modernėjantis pasaulis keičia jų gyvenamąją aplinką, vis dar galima pamatyti šimtus lizdų ant elektros stulpų ar sodybų stogų.
Nors šiuolaikiniai žmonės nebelaiko Gandrinių tokia svarbia švente kaip senovėje, kai kurie papročiai vis dar išlikę. Lietuvoje kovo 25 dažnai pažymima gamtosauginiais renginiais, raginančiais saugoti paukščius ir jų buveines. Taip pat daugelis šeimų tiesiog džiaugiasi pirmųjų gandrų pasirodymu ir dalinasi jų nuotraukomis socialiniuose tinkluose.
„Gandras yra ne tik Lietuvos simbolis, bet ir paukštis, kuris rodo, kaip keičiasi gamta. Kai jis grįžta, žinome – tikrasis pavasaris jau čia“, – teigia gamtininkas.
Nepamirškite: jei šiandien pamatysite gandrą, sušukite jam „Sveikas gyvas!“ ir tikėkite, kad metai bus sėkmingi.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti