Lietuviai jau renka pirmuosius grybus: šiose Lietuvos vietovėse pintinės pildosi greičiausiai, sužinokite, kur vykti

Tad jei svajojate parsinešti pilną pintinę baravykų ar voveraičių, reikėtų žinoti, kuriuose Lietuvos miškuose jie pasirodo pirmiausiai. Netinkamas metas ar netinkama vieta ir iš pasivaikščiojimo grįšite su tuščia pintine.

Sužinokite, kuriuose miškuose grybai pasirodo anksčiausiai, kur geriausia grybauti skirtingais metų laikais ir kaip neapsigauti renkant pirmuosius grybus.

Kokie Lietuvos miškai pirmieji dovanoja grybus?

Visų pirma verta žinoti, kad skirtingi grybai mėgsta skirtingas sąlygas. O tam, kad jie pasirodytų, svarbiausia yra tinkama dirvos drėgmė ir temperatūra.

Pirmieji grybai Lietuvoje pasirodo pušynuose. Ypač gerai grybai auga šiltuose, sausuose, lengvose smėlingose pušynuose, kai tik po lietaus žemė prisigeria drėgmės. Čia voveraitės, raudonikiai, žaliuokės pasirodo pasirodyti jau birželio viduryje arba liepos pradžioje.

Mišrūs miškai, kur auga ir pušys, ir eglės, ir beržai, taip pat yra labai palankūs. Čia po lietaus galima rasti įvairiausių rūšių grybų — nuo voveraičių iki baravykų ar net žvynabudžių. Mišriuose miškuose grybų sezonas dažniausiai prasideda kiek vėliau nei pušynuose, tačiau tęsiasi ilgiau.

Eglės miškai ir tankūs, šešėlingi eglynai paprastai „pabunda“ šiek tiek vėliau, rugpjūtį ar net rugsėjį. Bet kai oras tampa drėgnas, eglynai tampa tikra grybautojų svajone — čia galima aptikti puikių baravykų, raudonikių, kazlėkų.

Kur geriausia grybauti?

Nors atrodo, kad grybai auga visur, patyrę grybautojai turi savo pamėgtas vietas, kurios beveik niekada nenuvilia.

Dzūkijos pušynai nuo seno laikomi tikru voveraičių rojumi. Ypač verta pasidairyti Varėnos, Valkininkų, Marcinkonių apylinkėse — čia voveraičių pasirodo itin anksti ir gausiai.

Aukštaitijos mišrūs miškai, ypač aplink Ignaliną, Labanorą, yra puikūs baravykų miškai. Čia šie paslaptingi ir gardūs grybai pasirodo jau liepos antroje pusėje ir džiugina iki rudens pabaigos.

Žemaitijos miškai, ypač Plungės, Telšių, Mažeikių rajonuose, garsėja gausiais grybų kiekiais. Vasaros pabaigoje ir rudenį čia galima aptikti tiek baravykų, tiek lepšių, tiek įvairių kitų grybų rūšių.

Suvalkijos miškuose, ypač Vištyčio apylinkėse, pušynuose dažnai galima rasti ankstyvų voveraičių ir rudens baravykų.

Kada verta pradėti grybų sezoną?

Svarbiausias patarimas — stebėti orą. Po lietaus, kai temperatūra dieną laikosi apie 18-22 laipsnius, o naktį nekrenta žemiau dešimties, jau galima drąsiai eiti į mišką.

Pušynuose pirmosios voveraitės gali būti randamos jau birželio pabaigoje. Baravykai, priklausomai nuo oro, dažniausiai pasirodo liepos pabaigoje arba rugpjūtį. Mišriuose ir eglės miškuose jų piką galima pasiekti rugsėjo mėnesį.

Svarbiausia — nepamiršti, kad grybų derlius labai priklauso nuo vietos mikroklimato. Vienas miškas gali būti sausas ir tuščias, o vos už kelių kilometrų kitas — pilnas grybų.

Jei norite grįžti iš miško su pilna pintine, verta stebėti orus ir žinoti, kada bei kur geriausia grybauti. Dzūkijos pušynai, Aukštaitijos mišrieji miškai, Žemaitijos ir Suvalkijos regionai — visos šios vietos turi savų paslapčių ir puikių grybavimo galimybių.

Pradėkite sezoną anksti pušynuose, vėliau išmėginkite mišrius ir eglės miškus. O svarbiausia — nebijokite tyrinėti, nes kiekvienas grybautojas anksčiau ar vėliau atranda savo sėkmingą miško kampelį.