Prisijunkite
Paskelbė
Viktoras Baliulis
Paskelbta
Apie astrologiją dažniausiai kalbame paviršutiniškai: Avinas – karštas ir impulsyvus, Svarstyklės – siekia pusiausvyros, Skorpionas – intensyvus.
Tačiau už kruopščiai nugludintos „Instagram“ estetikos ar profesionalaus įvaizdžio darbe kiekvienas Zodiako ženklas nešiojasi privačią, dažnai netikėtą emocinę kovą. Tai – gilūs, retai įvardijami vidiniai konfliktai, kurie veikia sprendimus, lydi tyliausiomis akimirkomis ir beveik niekada nebūna pasakomi garsiai.
Žemiau pateiktas sąrašas remiasi šiuolaikinėmis astrologinėmis interpretacijomis ir psichologiniais pastebėjimais, kad atskleistų, kokios jautrios, pažeidžiamos vietos slypi už kiekvieno Saulės ženklo išorinio „įvaizdžio“.
Avino troškimas būti pirmam, greičiausiam ir geriausiam nėra vien tik noras laimėti varžybas. Tai – gili, tyli baimė būti nustumtam į pilką, nepastebimą vidutinybę. Avinas kovoja su paralyžiuojančia mintimi, kad jei jis nuolat nesulauks dėmesio, nepralenks kitų ar nenuveiks ko nors išskirtinio, jo tapatybė ištirps kasdienybės pilkumoje.
Dėl to Avinai neretai ryžtasi rizikingiems poelgiams ar konfrontacijai, peržengia ribas vien tam, kad įrodytų savo unikalumą ir vertę. Impulsyvumas, dažnai palaikomas paprastu neapdairumu, iš tiesų yra gynybinė reakcija prieš neveiklumą, kurį Avinas sieja su sąstingiu ir užmarštimi. Tai dažnai kyla iš nesąmoningo abejojimo savo vidine verte – jiems geriau jau skaudžiai ir garsiai suklysti, negu tyliai ir nepastebimai „padoriai“ gyventi. Jų tikroji kova – desperatiškas troškimas tapti visam laikui reikšmingais.
Iš šalies atrodo, kad Jaučiui svarbiausia – komfortas, skanus maistas ir stabilūs įpročiai. Tačiau po šiuo poreikiu slepiasi tyli egzistencinė baimė: visata yra nepastovi, laikas nesustabdomas, o niekas materialu nėra amžina. Jaučio noras kaupti, turėti ir stabilizuoti viską – nuo santaupų iki santykių – yra nesąmoningas bandymas sustabdyti laiką ir atitolinti netektį.
Šis nerimas dažnai virsta užsispyrimu. Būtini pokyčiai kelia tokį pat stresą, kaip ir chaosas, todėl Jautis labiau linkęs laikytis įsikibęs to, kas pažįstama, net jei tai jau seniai jam nebetinka. Materialinis prisirišimas ir meilė rutinai – tai savotiška tvirtovė, kurioje jis slepiasi nuo bauginančio pasaulio nepastovumo. Giliai viduje Jautis jaučiasi nusivylęs, kad pasaulis niekada nebus toks stabilus ir patikimas, kokio jam reikia.
Dvynių kalbumas, humoras ir nuolatinis analizavimas – tai efektyvus, dažnai net nesąmoningas būdas išvengti gilių, sunkių emocijų. Jie stengiasi kiekvieną jausmą paversti lengvai apibendrinama informacija, protinga pastaba ar ironija. Taip tikras pažeidžiamumas lieka užrakintas.
Dvyniai jaučia nerimą dėl emocinio įsipareigojimo, nes jausmai – ne faktai: jų negalima taip lengvai sutvarkyti, sukataloguoti ar atremti logika. Susidūrę su gilesnėmis vidinėmis būsenomis, jie dažnai nukreipia pokalbį kita tema, užveda naują, visai nesusijusį klausimą ar pradeda juokauti. Tai – nuolatinė kova su būtinybe sustoti ir sau leisti iš tikrųjų išgyventi liūdesį, skausmą ar netektį.
Vėžys laikomas Zodiako globėju ir namų židinio saugotoju, tačiau jo slapta emocinė kova – slegianti kaltė kiekvieną kartą, kai reikia pasirūpinti savimi. Jo tapatybė taip glaudžiai susijusi su rūpinimusi kitais, kad bet kuri asmeninė riba atrodo lyg išdavystė artimųjų atžvilgiu. Vėžys viduje nešiojasi įsitikinimą, kad dėl kitų gerovės jis privalo tyliai kentėti.
Iš čia kyla ir jų nuotaikų kaita: tyliai besikaupiantis nuoskaudų ir išsekimo krūvis galiausiai išsilieja staiga, aplinkiniams – tarsi iš niekur. Vėžys nuolat balansuoja tarp noro slėptis savo „šarve“ ir spaudimo būti švelniu globėju. Jis traukiasi ne dėl pykčio, o todėl, kad jaučiasi išsekęs, tačiau nedrįsta paprašyti laiko ir erdvės savo emociniams resursams atkurti.
Liūto demonstratyvumas ir poreikis būti dėmesio centre nėra vien tuščias ego. Už šio teatro slypi gili baimė būti visiškai ignoruotam. Liūtas nuolat bijo, kad be šou, žavesio ir dosnumo jis tiesiog ištirps minioje – nematomas, nemylimas, neįvertintas. Kiekvienas žvilgsnis jam atrodo tarsi uždirbtas, o ne natūraliai priklausantis.
Ši baimė skatina Liūtą būti perdėtai dosniu – tapti tuo žmogumi, kuris visada visus vaišina, rengia geriausias šventes, pranoksta kitus dėmesingumu. Taip jis nori užsitikrinti, kad be jo niekas neišsivers. Po dramatiškomis reakcijomis dažnai slepiasi desperatiškas troškimas išgirsti patvirtinimą: „taip, mes tave matome, tavo šviesa mums svarbi“. Liūtas gyvena tarsi amžinai lauktų uždangos pakėlimo ir baimintųsi, kad plojimų gali ir nesulaukti.
Mergelės siekis viską sutvarkyti, suorganizuoti ir padaryti „teisingai“ yra gynyba nuo didžiulės baimės, kad bet koks chaosas – tiek išoriniame pasaulyje, tiek viduje – išslys iš rankų. Jos kovoja su nuolatiniu nerimu, kad praradus kontrolę vienoje srityje, grius visas gyvenimo pamatas.
Ši vidinė kova gimdo nuolatinę savikritiką. Mergelė tarsi ištisai skenuoja aplinką ir save, ieškodama trūkumų, kuriuos reikia pataisyti. Iš šalies tai atrodo kaip priekabumas ar smulkmeniškumas, tačiau iš tikrųjų tai – projekcija to milžiniško spaudimo, kurį ji pati sau kelia. Tobulumas jai atrodo vienintelis patikimas skydas nuo likimo nenuspėjamumo.
Svarstyklių siekis išlaikyti harmoniją ir teisingumą dažnai reiškia tylų savęs išsižadėjimą. Jos kovoja su giliai įsišaknijusiu įsitikinimu, kad jų pačių poreikiai – trikdys ar net grėsmė bendrai taikai. Taip jos nepastebimai prisiima atsakomybę už kitų nuotaikas, lyg būtų už jas atsakingos.
Garsusis Svarstyklių neryžtingumas kyla ne iš to, kad jos nežino, ko nori, o iš beveik panikiškos baimės priimti sprendimą, kuris bent truputį nuvils ar nuliūdins kitus. Ilgainiui jos patiria „sprendimų nuovargį“, nes nuolat atideda savo pageidavimus, kad tik išvengtų konflikto. Viduje dažnai kyla noras sušukti: „o kaip gi aš?“, tačiau išoriškai jos ir vėl šypsosi ir atiduoda paskutinį gabalėlį pyrago.
Skorpionai atrodo nepriklausomi ir stiprūs, tačiau viduje jie nuolat stebi ir skaičiuoja kiekvieną emocinį mainą: kas nuvylė, kas užmiršo padėkoti, kas buvo ištikimas, o kas – ne. Jie kovoja su gilumine baime, kad pasaulis iš esmės klastingas, o atvirumas – pavojingas.
Dėl šio vidinio „balanso sąskaitų“ jie garsėja savo nuoskaudomis. Bet koks išdavystės ar neteisybės jausmas jiems nėra užmirštas epizodas – tai tarsi atvira byla, kurią reikia saugoti kaip pamoką ateičiai. Skorpionas nuolat laviruoja tarp troškimo atsiverti ir intymiai susijungti bei siaubo, kad toks artumas gali sukelti nepakeliamą skausmą. Jo intensyvumas – tarsi ugniasienė, skirianti nuo pasaulio ir kartu sergstinti jį patį.
Šaulio troškimas keliauti, mokytis, plėsti akiratį ir ieškoti „didžiosios tiesos“ slepia baimę pasirodyti siaurapročiu ar neišprusiu. Jo slapta emocinė kova – baimė būti demaskuotam kaip tas, kuris nežino pakankamai, neturi tvirtos nuomonės ar nėra toks išmintingas, kokiu nori atrodyti.
Šaulio atvirumas ir tiesmukumas kartais tampa gynybine priemone – tarsi prevenciniu smūgiu. Aštri pastaba ar kategoriška nuomonė neleidžia kitiems giliau klausinėti, o tai apsaugo nuo rizikos atskleisti spragas žiniose ar patirtyje. Dėl nuolatinio poreikio būti „mokytoju“ ar kelrodžiu jis tampa neramus, greitai juda nuo temos prie temos ar nuo vietos prie vietos, kad niekas nespėtų pernelyg giliai jo patikrinti.
Ožiaragis garsėja darbštumu ir siekiu kilti karjeros laiptais, tačiau už to slypi bauginantis jausmas, kad jo vertė – išimtinai „apskaičiuojama“. Be titulo, atlyginimo, pareigų ar pasiekimų jis baiminasi tapti nematomu ir negerbiamu. Ožiaragis viduje gyvena įsitikinimu, kad jo meilė ir pagarba iš kitų priklauso nuo to, kiek jis sugeba duoti ir padaryti.
Dėl šio požiūrio jis dažnai stoja akistaton su perdegimu. Tikras poilsis Ožiaragiui atrodo beveik kaip nusikaltimas – tarsi ilsėdamasis jis išduotų savo misiją ir rizikuotų viską prarasti. Jis slapta bijo, kad sustojęs pamatys vidinę tuštumą po „profesine šarvuote“. Gilumine prasme tai yra kova su įsitikinimu, jog meilė ir pripažinimas turi būti užsitarnauti, o ne duodami savaime.
Vandenio polinkis į logiką, idėjas ir socialines sistemas dažnai slepia baimę panirti į asmeninį, intymų emocinį artumą. Jo slapta kova – gili baimė būti įtrauktam į emocinį sūkurį, kuriame vienas glaudus ryšys galėtų išardyti kruopščiai sukurtą vidinį atstumą ir objektyvumą.
Susidūręs su stipriu kito poreikiu ar skausmu, Vandenis neretai tampa šaltas, ironiškas ar atsitraukęs ne dėl abejingumo, o iš baimės būti „prarytam“ svetimų jausmų. Jis bijo, kad gilus individualus ryšys užgoš jo laisvę ir gebėjimą matyti pasaulį pro racionalumo prizmę. Vidinė kova – tarp didžiulio potencialo empatijai ir baimės prarasti savo nepriklausomybę.
Žuvų jautrumas ir vaizduotė dažnai romantizuojami kaip meniškumas ir dvasinis gilumas. Tačiau už to slypi ilgametė, tyliai vykstanti kova dėl savo „aš“ kontūrų. Žuvys nuolat jaučia impulsą visiškai susilieti su kitais – per jausmus, santykius, empatiją – ir prarasti aiškias ribas, kur baigiasi kito, o kur prasideda jų pačių vidus.
Dėl šios priežasties Žuvims sunku priimti tvirtus sprendimus, apsibrėžti ribas, pasirinkti aiškią kryptį. Tam reikia aiškiai suvokti, kas jos yra iš tikrųjų, o tai ne visuomet įmanoma. Pabėgimas į fantazijas, kūrybą ar net žalingus įpročius joms tampa bandymu susikurti saugią erdvę, kurioje nutyla pasaulio triukšmas ir trumpam išnyksta tapatybės sumaištis.
Viktoras Baliulis
Žurnalistas
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.