Keturračių entuziastai atskleidžia: pagrindinės klaidos renkantis bagažines, pasakė, kaip nepadaryti klaidos

Pats keturratis tėra bazinė bekelei skirta transporto priemonė, šiek tiek panaši į sumažintą traktorių, ir jo praktiškumas apsiriboja galimybe vežti žmogų ar du. Tačiau keturratis, kaip ir traktorius, tampa nepakeičiamu miško, sodybų aplinkos tvarkymo darbų pagalbininku dėl prie jo montuojamų priedų: plūgų, žoliapjovių, priekabų, kranų, sniego peilių ir pan.

Lygiai tokia pati situacija ir su daiktų laikymo vieta. Patys keturračiai turi tik nedideles daiktadėžes smulkiems įrankiams, pirštinėms, tačiau darbui sodyboje ar ūkyje gali prireikti visuomet vežiotis ir daugiau rakandų.

Keturračiai taip pat naudojami pramogai, kelionėms, joms reikia dar daugiau daiktų. Tačiau patyrę šių transporto priemonių mėgėjai nesiskundžia: jie susikrauna palapines, kepsnines, maistą, drabužius ir kitus išgyvenimui reikalingus objektus.

„Planuojančius įsigyti keturratį jo praktiškumas neturėtų gąsdinti, nes funkcionalumą, pageidaujant, galima itin lengvai išplėsti ir patenkinti įvairiausius skirtingų kelionių poreikius“, – sako keturračių lenktynininkas, „Motorider.lt“ atstovas Adomas Gančierius.

Kaip nepasiklysti pasiūloje?

Keturračio praktiškumas gali būti išplečiamas su daiktadėžių pagalba: jų gali būti viena nedidelė, bet gali būti ir kelios milžiniškos gale, priekyje, su krepšeliais ant šonų. Taip krovinių skyriaus tūris prilygs kompaktinio automobilio bagažinei.

Išplėsti keturračių praktiškumą nėra sudėtinga, didesnė problema – kaip nepasiklysti aksesuarų asortimente ir išsirinkti gerą, patogų ir patvarų gaminį, nes daiktadėžių, daiktų padėklų, krepšių, tvirtinimo elementų pasirinkimas milžiniškas. Pavyzdžiui, „Motorider.lt“ interneto parduotuvėje jų galima suskaičiuoti per 250 vienetų.

Užkietėjęs keturratininkas A. Gančierius sako, kad pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į daiktų dėžės tvirtinimo detales, nes, tikėtina, priklausomai nuo situacijos eksploatuojant, norėsis daiktadėžę tai nuimti, tai vėl uždėti, o senoviniu būdu sukant varžtus tai daryti nebus patogu.

„Dabar išpopuliarėjo greitai tvirtinami laikikliai, keturračiai turi specialias angas, į kurias įstatomos daiktadėžės. Tokie savaime užsitvirtinantys kabliukai labai palengvina gyvenimą“, – atskleidžia pašnekovas, detalizuodamas, dėl ko neverta žiūrėti į senesnes technologijas.

Kokybę lemia tiek medžiagos, tiek smulkmenos

Nors rinkoje yra gausybė universalių daiktadėžių, lengviausia tvirtinti ir patogiausia naudoti pačių keturračių gamintojų aksesuarus. Aišku, retas gamintojas gali pasiūlyti tokį platų asortimentą savo modeliams pritaikytų daiktadėžių kaip „CFMoto“, bet tikrai nėra nieko blogo ir su kitų įmonių produkcija, ji būna tikrai kokybiška.

Kalbėdamas apie pačias daiktadėžes, A. Gančierius sako, kad geresnės yra tos, kurios pagamintos iš minkštesnio plastiko, nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti nelogiška.

„Keturračiai važiuoja sudėtingomis sąlygomis, būna, užkliudomas medis ar dar koks nors objektas. Be to, jie naudojami visais metų laikais, taigi ir žiemą, ir paspaudus šaltukui, ypač užkabinus kokią kliūtį, kietas plastikas sutrūksta, todėl patvaresnės yra minkštesnio plastiko dėžės“, – aiškina A. Gančierius.

Ekspertas teigia, kad dabar dauguma gamintojų naudoja panašias medžiagas, tad iš esmės visos daiktadėžės yra ganėtinai patvarios, o jas rinktis reikėtų ne pagal grožį, bet pagal modelį, pasitarus su konsultantais. Esminių kokybinių skirtumų vertėtų ieškoti smulkmenose.

„Labai svarbūs daiktadėžės dangčio vyriai. Ar jie tik iš plastiko, ar turi ir metalo? Pastarieji bus patikimesni. Taip pat ir užraktas: ar jis su spynele, ar su užkabinama su guma. Gumos pasensta ir pradeda trūkinėti, tad geriau rinktis turinčią spyną su raktu. Taip pat reikia žiūrėti, ar dangčio kraštuose yra gerai prisispaudžianti guma, nes važiuojame per purvą, taškome balas, galiausiai plauname keturratį, tad tikrai nesinorėtų, kad į daiktadėžės vidų patektų vandens“, – patarimus dalija bendrovės „Motorider“ atstovas.

Ar tikrai reikia didžiausių?

Daiktadėžių tūris siekia iki 125 litrų, tad apkarsčius keturratį iš priekio, galo ir šonų, į jį galima sudėti išties daug rakandų. Nemaža dalis keliauninkų perka būtent pačias didžiausias, tačiau A. Gančierius šypteli, kad vėliau klientai grįžta ir įsigyja kiek mažesnes.

„Ilgesnes keliones planuojantys klientai iš pradžių nori didžiausių daiktadėžių, bet jos ne visuomet reikalingos, nes jas būtina užpildyti. Keturračiais dažniausiai keliaujama bekele, tad natūralu, jog pustuštėje erdvėje daiktai šokčioja, daužosi į kraštus, gali būti pažeisti. Kad taip nenutiktų, vežantis mažiau daiktų, nei jų telpa dėtuvėje, tuščias vietas reikia užpildyti porolonu ar kuo kitu, kad viskas neišsimakaluotų“, – situaciją iliustruoja pašnekovas.

Keturratis gali būti išties praktiškas, tačiau jeigu su juo ketinama važinėti ekstremaliai, ekspertai siūlo stačia galva nepirkti didžiausių bagažinių, o įvertinti, kiek iš tiesų erdvės reikia. Geriau ją paskirstyti per kelias daiktadėžes su paprastai naudojamais, lengvai tvirtinamais mechanizmais ir taip, priklausomai nuo situacijos, koreguoti krovinių tūrį.