Kodėl greičio matuoklis stovi būtent čia? Atskleistas paslaptimis apipintas vietų parinkimo algoritmas

Ar tai atsitiktinis procesas? Ar galbūt tiesioginės reakcijos į avarijų statistiką? Kiekviena nauja greičio matuoklių vieta iš tikrųjų yra ilgo planavimo, analizės ir diskusijų rezultatas. Šis procesas dažniausiai vyksta tyliai, be viešų diskusijų, tačiau į jį įsitraukia daugybė institucijų, nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos iki policijos pareigūnų ir net visuomenės narių. 

Galutinis tikslas visada vienas – mažinti nelaimių skaičių ir užtikrinti kuo saugesnį eismą šalies keliuose.

Kad vairuotojai suprastų, jog matuokliai nėra tiesiog savavališkai pastatomi kur patogu, verta pažvelgti, kokie kriterijai ir duomenys lemia jų atsiradimą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip iš tiesų parenkamos naujų matuoklių vietos ir kodėl kai kurios vietovės tampa prioritetinėmis.

Statistikos analizė – pagrindas sprendimų priėmimui

Viena svarbiausių grandžių visame sprendimo priėmimo procese – eismo įvykių analizė. Lietuvos kelių policijos tarnyba ir Kelių direkcija nuolat stebi eismo įvykių žemėlapį. Kiekviena avarija, kiekvienas sužeistas ar žuvęs asmuo automatiškai patenka į bendrą duomenų bazę. 

Būtent šie duomenys leidžia identifikuoti vadinamuosius „juoduosius taškus“, kelio ruožus, kur nelaimių skaičius yra gerokai didesnis nei vidutinis.

Kai kuriais atvejais pakanka vos kelių mėnesių duomenų, kad vieta būtų pripažinta rizikinga. Kitose situacijose analizuojama kelių metų statistika, ieškant pasikartojančių tendencijų. Ypač daug dėmesio skiriama avarijoms, kuriose dalyvauja pažeidžiantys greitį vairuotojai, pėstieji, dviratininkai arba vaikai. 

Jeigu tam tikroje vietoje nuolat fiksuojami susidūrimai dėl per didelio greičio, labai tikėtina, kad ten anksčiau ar vėliau atsiras naujas matuoklis.

Vairuotojų elgsenos stebėjimai – realaus laiko duomenys

Vien tik avarijų statistikos neužtenka. Ekspertai taip pat naudoja vadinamąją elgsenos analizę. Specialūs matavimo automobiliai arba mobilūs radarai tam tikrose vietose stebi vairuotojų greitį net ir tada, kai kol kas jokio oficialaus matuoklio ten nėra.

Tai leidžia pamatyti tikruosius vairuotojų įpročius: kur dažniausiai viršijami leistini greičiai, kokiu paros metu vyksta pavojingiausi važiavimai, kur ypač pavojingos lenkimo vietos ar pavojingi posūkiai.

Šie duomenys papildomai patvirtina, ar avarijų skaičių lemia sisteminis greičio viršijimas, ar atsitiktiniai įvykiai. Kartais paaiškėja, kad avarijas sukėlė oro sąlygos ar netinkama kelio būklė, bet vairuotojai važiuoja saugiai. 

Tokiose vietose matuokliai dažniausiai neatsiranda. Tačiau jei fiksuojama, kad net pusė vairuotojų nuolat viršija leistiną greitį, sprendimas dėl matuoklio tampa beveik neišvengiamas.

Infrastruktūros pokyčiai ir nauji projektai

Svarbus veiksnys naujų matuoklių planavime yra infrastruktūros atnaujinimai. Kai rekonstruojami keliai, tiesiami aplinkkeliai ar statomi nauji tiltai, visada atliekamas naujas rizikos vertinimas. 

Juk naujos eismo juostos ar pagerėjęs kelio paviršius gali paskatinti vairuotojus spausti greičio pedalą labiau, nei leidžiama.

Taip pat tam tikrose vietose, kur atsiranda naujos mokyklos, prekybos centrai, daugiabučių kvartalai ar net ligoninės, matuokliai planuojami kaip prevencinė priemonė dar prieš fiksuojant pirmąsias nelaimes. 

Tokiu atveju vadovaujamasi prognozėmis ir tarptautine praktika, rodančia, kad tokiose zonose greitis privalo būti ypač kontroliuojamas.

Visuomenės ir savivaldybių siūlymai

Nors pagrindinis sprendimų priėmėjas visada išlieka Kelių direkcija bei Policijos departamentas, vis dažniau atsižvelgiama ir į gyventojų skundus bei savivaldybių rekomendacijas. Gyventojai, pastebėję nuolat pavojingą eismą prie mokyklų, darželių ar sankryžų, gali teikti prašymus įrengti matuoklius.

Kai kurios savivaldybės net finansuoja savo iniciatyva įrengiamus papildomus matavimo prietaisus, ypač mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Tokiu būdu vietos valdžia aktyviai prisideda prie eismo saugos gerinimo savo bendruomenėse.

Technologijos leidžia prognozuoti dar efektyviau

Modernių sistemų diegimas suteikia papildomų galimybių prognozuoti pavojingas vietas iš anksto. Pavyzdžiui, nauji išmanieji matuokliai gali stebėti ne tik greitį, bet ir transporto srautus, eismo tankį, avaringų zonų susiformavimą priklausomai nuo paros laiko ar oro sąlygų. 

Tokia informacija leidžia dinamiškai koreguoti greičio ribojimus, o ateityje gali nulemti netgi laikinų matuoklių atsiradimą.

Be to, vidutinio greičio matuoklių populiarėjimas leidžia kontroliuoti ne tik momentinį greitį, bet visos atkarpos vidutinį greitį, kuris dažniausiai daug tiksliau parodo realų eismo saugumą.

Galutinis tikslas – mažiau aukų keliuose

Nepaisant to, kiek įvairių faktorių įvertinama prieš priimant sprendimą įrengti naują matuoklį, visa sistema veikia viena kryptimi – sumažinti avarijų skaičių ir jų sunkumą. Kuo tikslingiau parenkamos matuoklių vietos, tuo daugiau gyvybių išsaugoma. 

Net ir skeptiškai nusiteikę vairuotojai dažnai pripažįsta: kai žinai, kad tave stebi matuoklis, natūraliai imi važiuoti atsargiau.

Todėl kaskart pamatę naują matuoklį kelyje, galime suprasti, kad tai nėra atsitiktinė ar neteisinga vieta. Už jo atsiradimo slypi daugelio specialistų darbas, ilgi skaičiavimai ir vienas svarbiausias tikslas, kad visi saugiai pasiektume namus.