Palikote senas padangas neaiškiame autoservise? Jums to nežinant jos gali atsidurti miške

Kasmet Lietuvoje surenkama ir perdirbama apie 30 tūkst. tonų panaudotų padangų. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro duomenys rodo, kad dar apie 2–3 tūkst. jų atsiduria gamtoje ar nelegaliuose sąvartynuose. Atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonės „Ekobazė” vadovė Marina Curko-Notkuvienė sako, nors situacija po truputį gerėja, ši problema vis dar išlieka opi.

„Svarstėme, kodėl šioje srityje nejudame taip sparčiai į priekį, kaip norėtųsi. Juk šiandien yra sudarytos visos galimybės tvarkingai ir tvariai atsikratyti padangomis: senas padangas galima palikti autoservise, pardavėjui, kuris pardavė naujas padangas, jas galima priduoti savivaldybių didelių gabaritų surinkimo aikštelėse ar tiesiogiai pristatyti atliekų tvarkytojui. Tačiau kažkodėl kas pavasarį vėl miške turime šiukšlių krūvas. Vadinasi, kažkur sistemoje yra spraga, kuri verčia žmones rinktis tokius veiksmus“, – svarsto M. Curko-Notkuvienė.

Gerai Lietuvos miškus pažįstantis Lietuvos orientavimosi sporto federacijos vykdantysis direktorius Vilius Aleliūnas antrina, kad padangų kiekiai miškuose nedžiugina. Su jais orientacininkams tenka susidurti per treniruotes ar varžybas miško teritorijoje.

„Bėgiojam po visą Lietuvą ir pastebim, kad situacija per paskutinį dešimtmetį yra šiek tiek pagerėjusi. Bet vis dar yra prastai. Ypač daug miške padangų ir statybinių šiukšlių. Skauda širdį, kai bėgi ir matai tokius vaizdus. Patogiose privažiavimui vietose žmonės nesivargina, paima ir išmeta. Mes nesuprantame, kodėl tai vis dar vyksta, juk yra sudarytos galimybės nemokamai priduoti padangas“, – stebisi orientacinio sporto atstovas.

Prišiukšlinti galima ir apie tai nežinant

Dalies senų padangų miške atsikrato gyventojai, o kitą didelę dalį išmeta nelegalūs ar nesąžiningai veikiantys autoservisai. Jų suverstus kalnus bėgiodami randa ir orientacininkai.

„Dažniausiai bėgiodami randame po kelias išmestas padangas, bet maždaug kas penktas atvejis būna didelės krūvos. Tada jau spėjame, kad atvežė koks nelegalus garažiukas. Būna suversta apie 20-30 skirtingų rūšių padangų. Tada informuojame tam tikras instancijas, kad surinktų ir išvežtų“, – pasakoja orientacininkas V. Aleliūnas.

Radę ne vietoje paliktų padangų, pranešti gali ir gyventojai, pavyzdžiui, teikdami pranešimus šiose svetainėse „Tvarkau Lietuvą“ ir „Mes Darom“.

Autoservisų tinklas „Melga“ šiemet vėl rengs senų padangų rinkimo iš miškų akciją. Pernai per vieną dieną miškuose aplink Vilnių ir Kauną surinktos 6 tonos padangų atliekų. „Melga“ rinkodaros ir el. prekybos vadovė Kotryna Sabauskienė sako, kad tiek padangų pardavėjai, tiek autoservisai, kuriuose keičiamos padangos, privalo nemokamai iš klientų priimti senų padangų atliekas.

„Tam, kad tai galėtų atlikti tiek pardavėjai, tiek autoservisai privalo savo veiklą deklaruoti aplinkosaugai, registruotis Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS), tvarkyti atliekas pagal taisykles, rūšiuoti atliekas, pildyti ataskaitas ir galiausiai turėti sutartį su leidimą konkrečias atliekas tvarkyti turinčiu atliekų tvarkytoju. Žinoma, atliekų tvarkymas kainuoja“, – aiškina K. Sabauskienė.

„Ekobazė” vadovė M. Curko-Notkuvienė sako, kad būtent kaštai ir noras sutaupyti lemia tai, kad dalis autoservisų ar padangų pardavėjų atsikrato padangomis nelegaliai. „Akivaizdu – jei padangas keisi nelegaliame garaže ar sutarčių dėl atliekų tvarkymo nesudariusiame servise, jos veikiausiai nukeliaus į mišką. Todėl svarbu pačiam atsakingai mąstyti ir įsitikinti, kad servisas tikrai padangas priduoda perdirbėjams. Galima pasiteirauti servise, ar jie turi sutartį su atliekų tvarkytojais, kam atiduoda padangas. Tačiau, žinoma, atsakymas priklauso tik nuo serviso sąžiningumo“, – tvirtina „Ekobazė“ vadovė.

Dar viena spraga – prekyba internetu

Anot M. Curko-Notkuvienės, kita priežastis, kodėl padangų surinkimas į perdirbimo vietas šlubuoja – prekyba internetu.

„Pagal galiojančią tvarką, jei žmogus perka padangas internetu, jis turi teisę pardavėjo nurodytoje vietoje palikti savo nudėvėtų padangų komplektą. Tačiau realybėje ta vieta gali būti nenurodyta arba nurodyta pirkėjui nepatogioje vietoje. Be to, dalis gyventojų siunčiasi padangas iš užsienio. Ką daro žmogus, kuriam trūksta socialinės atsakomybės? Išmeta padangas miške ar palieka kitoje neleistinoje vietoje“, – sako „Ekobazė“ vadovė.

Tiek perkant padangas internetu, o senas paliekant miške, tiek keičiant jas nelegaliuose garažuose, siekiama sutaupyti. Tačiau rezultatas gali būti dar skausmingesnis kišenei. Išmetus į aplinką ar sudeginus dėvėtas padangas gresia bauda nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio. Papildomai gali tekti atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.  

Užuot „puošusios“ mišką gali virsti naujais daiktais

Į aplinką patekusios padangos suyra tik per 120-140 metų. Net rastos ir priduotos perdirbėjams, miške pabuvusios padangos jau būna užterštos ir sunkiau perdirbamos, kokybiškų žaliavų išeiga yra mažesnė.

M. Curko-Notkuvienė sako, kad tvarkingai į surinkimo vietas priduotos senos padangos būna 100 proc. perdirbamos ir prikeliamos naujam gyvenimui.

„2024 metais surinkome net 19 tūkst. tonų padangų, t. y. 25 proc. daugiau lyginant su ankstesniais metais. Surinktas padangas perdirbame ir iš gautų gumos granulių gaminame kilimėlius sporto ir žaidimų aikštelėms, gamybinėms patalpoms, garso izoliacines plokštes, bortelius automobilių parkavimo aikštelėms. Nuolat tobuliname perdirbimo procesą, dėl to gaminiai yra inovatyvūs, patvarūs ir ekonomiški“, – paaiškina „Ekobazės“ vadovė.

Ji taip pat pastebi, kad ilgą laiką Lietuvoje savo kelio ieškoję gaminiai sulaukė gerokai daugiau užsakovų dėl kokybės ir tvarumo, jų pardavimai pernai augo 113 proc., o nuo 2020 m. iš padangų pagamintos produkcijos gamybos ir pardavimo Lietuvoje apimtys augo 10 kartų.