Švari ateitis ar tik gražus fasadas? Tikroji elektromobilių gamybos ir naudojimo kaina

Žvelgiant vien į tai, kad jie neturi vidaus degimo variklio, viskas atrodo gana gražiai, bet pažvelgus giliau, vaizdas šiek tiek keičiasi. Vis dar nemažai žmonių nesusimąsto, kaip gaminami elektromobiliai ir kokios žaliavos tam naudojamos. 

Gamybos procesas yra sudėtingas ir reikalaujantis daug energijos, dažnai iš tradicinių, ne pačių švariausių, šaltinių. Be to, baterijų gamyba reikalauja didelių kiekių ličio, kobalto bei kitų retųjų metalų, kurių išgavimas palieka žymesnį pėdsaką gamtoje. 

Tad klausimas, ar elektromobiliai tikrai yra švaresnė alternatyva, reikalauja platesnio konteksto nei vieno teiginio. Vartotojai, įsigydami elektromobilį, tikisi prisidėti prie švaresnio rytojaus. Ir išties, juk važiuojant mieste elektromobilis neišskiria teršalų tiesiogiai. 

Vis dėlto verta atsiminti, kad švari kelionė šiandien dažnai prasideda vakar gamykloje, kuri galbūt naudojo anglį ar naftą. Bendra emisijų suma susideda iš viso gyvenimo ciklo – nuo žaliavų kasimo iki automobilio utilizavimo, todėl atsakymas į klausimą apie draugiškumą aplinkai nėra toks vienareikšmis.

Elektromobilių gamyba: paslėptas poveikis gamtai

Nors galutinis elektromobilis atrodo kaip švarus technologijos vaisius, jo gamybos procesas palieka nemenką ekologinį pėdsaką. Ypač daug diskusijų sukelia ličio jonų baterijos. Litis, kobaltas ir nikelis – pagrindinės medžiagos, be kurių šiandien neįsivaizduojama nei viena elektromobilio baterija. 

Jų kasyba ne tik sekina gamtos išteklius, bet ir reikalauja didelių vandens kiekių, kartais net visai išsausindama ištisas vietoves. Didelė dalis šių metalų išgaunama šalyse, kuriose aplinkos apsaugos reikalavimai išties gana menki. 

Todėl vietinių ekosistemų niokojimas, cheminis vandens užteršimas ir net žmogaus teisių pažeidimai tampa neatsiejama šios pramonės dalimi. Tad tiesiogiai nematomas procesas sukuria žalą, kurios dauguma elektromobilių pirkėjų nė nenutuokia. Negana to, pati baterijų gamyba reikalauja daug energijos. 

Kai šis procesas vyksta šalyse, kur energija vis dar gaunama iš akmens anglių ar kitų teršiančių šaltinių, bendra anglies dvideginio emisija tampa reikšminga jau dar prieš automobilį išriedant į gatvę. Skaičiuojama, kad vien elektromobilio baterijos pagaminimas gali sudaryti iki trečdalio viso automobilio sukurto CO2 kiekio per jo gyvavimo laiką.

Važiavimo metu – švari kelionė ar tik pusė tiesos?

Važiuodami elektromobiliu mieste, džiaugiamės tylumu, nulinėmis išmetamosiomis dujomis ir gaiviu oru. Ir tikrai, nei azoto oksidai, nei kietosios dalelės neišsiskiria tiesiogiai iš elektromobilio. Tai puiki žinia tankiai apgyvendintoms teritorijoms, kur oro kokybė yra tiesiogiai susijusi su gyventojų sveikata.

Tačiau, jei elektros energija, kuria kraunamas automobilis, gaminama naudojant iškastinį kurą, visa emisija paprasčiausiai perkeliama kitur – prie elektrinės kaminų. Pavyzdžiui, jei krauname elektromobilį šalyje, kur elektros energijos gamybos pagrindas yra anglis, bendras emisijų kiekis gali net būti didesnis nei naudojant efektyvų dyzelinį automobilį.

Situacija keičiasi, jei energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių: vėjo, saulės ar hidroelektrinių. Tokiu atveju elektromobilio naudojimas iš tiesų gali ženkliai sumažinti bendrą išmetamą CO2 kiekį. Todėl labai svarbu vertinti ne tik transporto priemonę, bet ir visą infrastruktūrą, kuria ji naudojasi.

Kas laukia ateityje: nauji sprendimai ar senojo modelio tęsinys?

Ateitis žada šviesesnį paveikslą: vystomos naujos baterijų technologijos, kurios reikalauja mažiau retųjų metalų ir leidžia gaminti lengvesnes, ilgaamžiškesnes baterijas. Taip pat vis dažniau pasigirsta kalbos apie baterijų perdirbimą, kad būtų sumažinta būtinybė išgauti naujas žaliavas.

Žaliasis perėjimas neįmanomas be didesnių pastangų tiek gamybos, tiek energijos sektoriuose. Jei bus plėtojamos žaliosios elektrinės, tobulinamos gamybos technologijos ir skatinamas atsakingas žaliavų naudojimas, elektromobiliai taps tikrai draugiškesni aplinkai.

Šiandien, prieš renkantis elektromobilį, verta užduoti daugiau klausimų nei vien tik „kiek kainuos jo įkrovimas“. Svarbu galvoti apie visą gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki utilizavimo. Tik tada galime tikėtis, kad mūsų sprendimai prisidės prie tikros, o ne iliuzinės ekologinės pažangos.