Tylūs naikintojai po automobilio kapotu: pavojus, apie kurį dažnas vairuotojas nė nepagalvoja

„Rudenį automobiliuose dažnai apsilanko nelaukti svečiai – graužikai bei sparnuočiai. Jie pažeidžia laidus, žarneles, apgadina interjerą, o kartais net paralyžiuoja visą transporto priemonės veikimą”, –  kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad rudenį graužikai ieško šiltos ir saugios vietos, todėl automobilio variklio skyrius jiems tampa idealia prieglauda. „Čia jie ne tik slepiasi, bet ir įsikuria gūžtas bei graužia laidus, vakuumines žarneles, aušinimo ar kuro sistemų dalis. Pažeidimai gali sukelti rimtų gedimų – nuo variklio perkaitimo iki visiško užvedimo sistemos sutrikimo”, – sako V. Katilienė.

Būtent laidų pažeidimai, pasak draudimo bendrovės atstovės, sudaro didžiausią dalį fiksuojamų žalų. „Naujesnių automobilių laidų izoliacija gaminama iš ekologiškų medžiagų, pavyzdžiui, sojos ar kukurūzų pagrindu, todėl ji graužikams atrodo tarsi maisto šaltinis. Pasekmės gali būti itin nemalonios – nuo elektros sistemos, variklio užvedimo problemų iki saugos sistemų, pavyzdžiui, oro pagalvių, veikimo gedimų. Tačiau nuostoliai nesibaigia ties elektros instaliacija. Graužikai kanda aušinimo skysčio žarneles, stabdžių vakuuminius vamzdelius. Tokie pažeidimai gali kelti realų pavojų vairuotojo bei keleivių saugumui“, – aiškina draudikė.

Nors, pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, graužikai, turėdami galimybę rinktis, pirmiausia ėda skaniausią maistą, tačiau kai jo trūksta, graužia bet ką. „Pajunta neįprastą kvapą ir ragauja“, –  sako S. Paltanavičius, paklaustas, dėl ko graužikai graužia, iš pažiūros, nevalgomas medžiagas, tokias kaip laidai.

Pasak V. Katilienės, graužikai į automobilio vidų gali patekti per ventiliacijos angas, plyšius ar net neuždarus langus. „Viduje jie ieško minkštų medžiagų lizdui, todėl pridaro žalos ir automobilio salonuose – plėšo sėdynių užvalkalus, kilimėlius, garso izoliacines medžiagas, o jų paliktos išmatos bei kvapai kelia vairuotojams papildomų rūpesčių. Vairuotojams neretai tenka ne tik kreiptis dėl gedimų, bet ir atlikti kruopštų automobilio salono valymą ir dezinfekciją”, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.

Paukščių migracija reikalauja vairuotojų atidumo

Pasak draudikės, sparnuočiai taip pat neretai apgadina automobilius. „Dažniausiai varninių šeimos paukščiai palieka žymes ant automobilio stogo, kapotų ar veidrodėlių, tačiau rimtesni nuostoliai atsiranda, kai jie smulkesni sparnuočiai įsirengia lizdus po variklio dangčiu arba oro įsiurbimo sistemose. Lizdai iš sausų šakelių, plunksnų ir lapų gali užkimšti ventiliacijos sistemą, riboti oro srautą ir net sukelti variklio perkaitimą. Automobiliai apgadinami ir tuomet, kai paukščiai atsitrenkia į transporto priemonę. Tokiais atvejais dažniausiai apgadinamas priekinis stiklas, kapotas, priekinės grotelės ar veidrodėliai“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.

Pasak S. Paltanavičiaus, kliūčių savo kelyje nesutinkantys paukščiai – itin greiti. Tačiau ši savybė dažnai tampa jų žūties priežastimi – kasmet migracijų metu daug jų žūsta atsitrenkę į automobilius ar susidūrę su jais. Neretai į automobilius atsitrenkia paukščiai, užimti savo veikla – pavyzdžiui, grobį persekiojantys plėšrieji, pakelėje maisto ieškantys gandrai ar varniniai paukščiai, o naktį – pelėdos. Pats sudėtingiausias – tiesioginis susidūrimas, kai paukščiai atskrenda prieš transporto priemonę. Tokiais atvejais nelaimės išvengti nepavyksta“, – pasakoja S. Paltanavičius.

Gamtininko teigimu, kiekvienas susidūrimas kitoks: daug smulkių žvirblinių paukščių jo metu sužeidžiami ar sumaitojami, o vairuotojai net nestoja aiškintis tokio įvykio pasekmių. „Susidūrimas su stambiais paukščiais, pavyzdžiui, gandru, antimi, gulbe ar žąsimi, gali kainuoti ne tik paukščio gyvybę, bet ir draudžiamąjį įvykį. Tokiais atvejais fiksuojamas susidūrimo atvejis, sužalotas paukštis perduodamas gyvūnų globėjams (skambinant telefonu 112), o žuvęs – pagal galimybes Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui“, – sako S. Paltanavičius.

Žalos – nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių

V. Katilienės teigimu, vairuotojai ne visada patys pastebi transporto priemonėje įsikūrusius graužikus ar paukščius. „Dažniausiai tik automobilių remonto dirbtuvėse apžiūros metu paaiškėja, kad graužikai buvo pažeidę ne tik laidus, bet ir kitas automobilio veikimui svarbias sistemos. Tai nėra išskirtiniai atvejai, tokių žalų, deja, fiksuojame kasmet“, – pasakoja V. Katilienė.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, vidutinė graužikų ir sparnuočių padaryta žala automobiliui per pastaruosius penkerius metus sudarė 604,5 eurų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai nuostoliai skaičiuojami tūkstančiais. Didžiausia žala, atlyginta dėl graužikų padarytų nuostolių, siekė daugiau nei 2,8 tūkst. eurų, dėl sparnuočių nukentėjusiam klientui atlyginta žala sudarė daugiau nei 4 tūkst. eurų. Per pastaruosius penkerius metus draudimo bendrovė nuo graužikų ir sparnuočių nukentėjusiems vairuotojams išmokėjo daugiau nei 50 tūkst. eurų draudimo išmokų.

V. Katilienė akcentuoja, kad didelės dalies nuostolių būtų galima išvengti imantis paprastų priemonių. Rekomenduojama automobilį vengti vietų šalia šiukšlių konteinerių, sodų ar krūmynų. Jei automobilis stovėjo nenaudojamas ilgesnį laika, būtina patikrinti variklio skyrių ar nėra susuktų lizdų.

„Efektyvios priemonės ir specialūs purškalai, kurie padengia laidus ir atbaido graužikus, taip pat ultragarsą skleidžiančios atbaidymo priemonės. Paprastas įprotis – bent kartą per savaitę pakelti variklio dangtį ir apžiūrėti aplinką – gali padėti anksti pastebėti problemą. Jei pastebite lizdus, nuograužas ar neįprastus kvapus, reikia nedelsiant imtis veiksmų“, – pataria draudikė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vairuotojai neturėtų ignoruoti pirmųjų požymių, rodančių, jog automobilyje lankosi nepageidaujami svečiai: „Kartais vairuotojai mano, kad keli nugraužti laidai ar nedidelis lizdas nėra rimta problema. Tačiau kiekviena diena, kai automobilis lieka prieinamas graužikams, gali padidinti nuostolius kelis kartus.“