Kodėl patyrę daržininkai skuba sėti vos nutirpus sniegui? Jų paslaptis nustebins ne vieną

Patyrę daržininkai teigia, kad iškart nutirpus sniegui verta sėti garstyčias. Šis augalas greitai sudygsta, sparčiai auga ir per kelias savaites sukaupia daug žaliosios masės. Būtent ji ir tampa natūralia trąša.

Garstyčios laikomos vienu geriausių pavasarinių sideratų. Jų šaknys gali įaugti net iki dviejų metrų gylio ir iš apatinių dirvos sluoksnių iškelti vertingas maisto medžiagas. Taip pagerinama ne tik maistinė dirvos sudėtis, bet ir jos struktūra.

Šis augalas purena dirvą, gerina oro ir vandens pralaidumą. Po garstyčių įterpimo žemė tampa minkštesnė, lengviau apdirbama ir tinkamesnė daržovių ar kitų kultūrų sodinimui. Tai ypač naudinga sunkesnėms, suslėgtoms dirvoms.

Papildomas privalumas – natūrali apsauga nuo kenkėjų. Garstyčių šaknyse ir žaliojoje masėje esantys eteriniai aliejai gali atbaidyti kai kuriuos dirvos kenkėjus. Taip mažėja poreikis naudoti chemines priemones.

Sėti garstyčias paprasta – pakanka lengvai supurenti dirvą ir tolygiai paskleisti sėklas. Kuo anksčiau pavasarį tai padarysite, tuo geriau, nes dirva dar būna pakankamai drėgna. Dažniausiai papildomo laistymo neprireikia.

Maždaug po mėnesio, kol augalai dar nesubrandino sėklų, garstyčias reikia nupjauti ir įterpti į dirvą. Tai galima padaryti perkasant ar įmaišant žaliąją masę į viršutinį dirvos sluoksnį. Per kelias savaites ji pradeda irti ir maitinti dirvą.

Garstyčių žaliojoje masėje gausu organinių medžiagų, įskaitant azotą, fosforą ir kalį. Įterpus ją į dirvą, pagerėja jos derlingumas ir sumažėja papildomo tręšimo poreikis. Dėl to šis metodas dažnai lyginamas su gausiu mėšlo naudojimu.

Šis būdas ypač tinka išsekusiems ar anksčiau nederlingiems plotams. Reguliariai naudojant sideratus galima atkurti dirvos gyvybingumą ir pagerinti būsimų kultūrų augimą. Svarbiausia – nevėluoti su sėja ir laiku įterpti žaliąją masę į dirvą.