Brangiausia šiluma šį vasarį jau aiški, kai kurie gyventojai sulauks rekordiškų sąskaitų

Šilumą miestui tiekia savivaldybei priklausanti bendrovė „Kauno energija“. Skaičiuojama, kad vasarį kauniečiai mokės vidutiniškai 9,81 ct už kilovatvalandę (be PVM) – tai beveik pusantro cento daugiau nei vilniečiai, kuriems šildymas atsieis 8,33 ct/kWh. 

Pigiausiai tarp didžiųjų miestų šildysis šiauliečiai – jų kaina sieks 6,44 ct/kWh. VERT duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje vasarį bus 8,40 ct/kWh (be PVM), o tai yra 5,4 proc. daugiau nei sausį. Lyginant su praėjusių metų vasariu, kaina išaugo beveik 5 proc.

PVM lengvatos panaikinimas išpūtė sąskaitas

Papildomą naštą gyventojams uždėjo nuo sausio panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui. Iki šiol galiojęs lengvatinis 9 proc. tarifas buvo pakeistas į standartinį 21 proc. Vadinasi, vasarį galutinė šilumos kaina Kaune pasieks net 11,87 ct/kWh. Šis pokytis ypač jaučiamas žiemos metu, kai šildymas intensyviausias.

Seimo sprendimas, priimtas dar praėjusių metų birželį, paveikė ne tik šilumos, bet ir karšto vandens, taip pat malkų kainas – visiems šioms paslaugoms ir prekėms dabar taikomas pilnas PVM tarifas. Tai ypač skaudžiai paliečia žemesnes pajamas gaunančius gyventojus ir vyresnio amžiaus žmones, gyvenančius senos statybos daugiabučiuose.

Šildymo sąskaitos šoktelėjo beveik dvigubai

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad dėl didelių šalčių ir PVM lengvatos panaikinimo sąskaitos už sausį bus iki 90 proc. didesnės nei už gruodį. Pasak jo, klimato sąlygos išaugino šilumos poreikį, o išaugusios sąnaudos tiesiogiai persikėlė į gyventojų sąskaitas.

„Vidutinė šildymo sąskaita 60 kv. metrų butui didėja apie 67 proc., tačiau pridėjus PVM poveikį, bendras šuolis siekia iki 90 proc.“, – pirmadienį LRT radijui komentavo V. Lukoševičius. Jo teigimu, gerai apšiltintuose namuose sąskaitos gali siekti apie 70 eurų, tačiau senos statybos daugiabučiuose be renovacijos jos gali viršyti ir 200 eurų.

Temperatūra ir infrastruktūra – kainos augimo priežastys

Pažymėtina, kad šilumos kaina sausį didėjo minimaliai – vos keliais procentais, o pagrindiniai veiksniai buvo žema temperatūra ir mokesčių pasikeitimai. „Pati šilumos tiekimo kaina nekilo reikšmingai. Tik dvi pagrindinės priežastys – klimatinės sąlygos ir PVM – lėmė tokį ženklų šuolį“, – aiškino Lukoševičius.

VERT skaičiavimais, sausį šildymo sąskaitos galėjo augti nuo 64 iki 80 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Naujos statybos butuose sąskaitos siekia apie 85 eurus (pernai – 47 eurai), renovuotuose senos statybos namuose – apie 137 eurus (pernai – 83 eurai), o senos statybos nerenovuotuose daugiabučiuose – net 226 eurus (pernai – 138 eurai).

Mažuose miestuose – dar brangiau

Paradoksalu, tačiau didžiausios šilumos kainos fiksuojamos ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse žiedinėse savivaldybėse, kur gyventojų tankis mažesnis, o šilumos infrastruktūra – išsibaršiusi. Ten kilovatvalandė gali kainuoti net iki 12 centų. Tuo tarpu tokie miestai kaip Utena, Mažeikiai ar Tauragė gali pasiūlyti šilumą vos už 6–7 centus.

Situacija dar kartą parodo, kaip svarbu investuoti į pastatų renovaciją, šildymo efektyvumo didinimą ir socialinės paramos priemones – ypač esant tokiems netikėtiems pokyčiams kaip mokesčių tarifų kaita ar ekstremalūs orai.