Menininkas, kuris išmoko kalbėti verslo kalba: atskleidė, kaip kūryba tapo tvariu pajamų šaltiniu

„Regionuose kuriantys žmonės dažnai turi labai stiprią idėją ir talentą, tačiau jiems trūksta įrankių, kaip visa tai paversti tvariu verslu. Būtent tokiems kūrėjams „Spiečius“ suteikia galimybes – nuo žinių ir kontaktų iki konkrečių strateginių sprendimų“, – sako Inovacijų agentūros Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

Domėjimasis lietuvių etnokultūra A. Našlėnui – beveik įgimtas. Jo tėvas – dailės ir fotografijos mokytojas, mama – profesionali audėja, atkūrusi senovines audimo tradicijas ir įtraukusi jas į švietimo programą.

„Etnokultūra visą laiką buvo šalia – per audinių raštus ir ženklus, kurie neša senovinę pasaulėvoką. Kuo labiau į tai gilinausi, tuo aiškiau mačiau, kiek šios šaknys svarbios tautos ir individo gerovei“, – sako jis.

Savarankiškas A. Našlėno kūrybos kelias prasidėjo nuo fotografijos. Baigęs vizualinių komunikacijų studijas Vilniaus dailės akademijoje, jis 2004–2012 m. kūrė fotomontažus, kurie buvo eksponuojami Lietuvos ir užsienio galerijose. Vėliau sekė magistro studijos šiuolaikinio meno srityje Didžiojoje Britanijoje, kur gimė mokslo ir meno bendradarbiavimo instaliacija „Gaiamycota“. Sugrįžęs į Lietuvą, A. Našlėnas sukūrė audiovizualinį kūrinį „Tylios šventovės“, kuršių genties paveldą perteikiantį šiuolaikinėmis technologijomis paremta kalba.

Nuo meno prie verslo

Per daugelį metų Augustinas sukūrė įspūdingą meninių projektų portfelį, tačiau ilgainiui suprato, kad norint įgyvendinti didesnes idėjas reikia ne tik kūrybinės vizijos, bet ir verslo struktūros. Su šia dilema jis pirmą kartą susidūrė svarstydamas įmonės kūrimą.

„Aš formavausi pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu, kai žodis „verslas“ turėjo negatyvų atspalvį. Tai buvo laukinio kapitalizmo laikas, kupinas kriminalinių istorijų. Viskas atrodė svetima ir pavojinga. Tik gyvenant Didžiojoje Britanijoje pamačiau, kad verslas gali būti toks, kokį pats nusprendi kurti – etiškas, prasmingas ir net meninę kūrybą galintis paversti tvariu pragyvenimo šaltiniu“, – pasakoja jis.

Įmonę įkurti paskatino praktiniai poreikiai – dalyvavimas finansavimo konkursuose, galimybė suburti kūrybinę komandą, atsiskaityti už darbus, koordinuoti projektus. Tačiau kartu atsivėrė ir nauji iššūkiai: vadovavimo patirties stoka, strategijos ir rinkodaros žinių trūkumas. Būtent čia ir prasidėjo jo kelias į „Spiečiaus“ bendradarbystės erdvę Gargdžuose.

Žinios, kurios pavertė kūrybą verslu

„Spiečiaus“ bendradarbystės centrai veikia penkiolikoje Lietuvos miestų – nuo Visagino iki Marijampolės – ir suteikia būtiniausias priemones verslo pradžiai: nemokamas darbo vietas, mokymus, mentorystę bei galimybę užmegzti naudingus ryšius.

A. Našlėnas pripažįsta, kad „Vandenis Media“ kūrimo pradžioje jam reikėjo suprasti būtent šiuos esminius dalykus: kaip suformuoti aiškų vertės pasiūlymą, apibrėžti viziją ir misiją, atlikti rinkos tyrimus, atpažinti tikslines auditorijas, suplanuoti rinkodarą ir komunikaciją.

„Bendradarbystės erdvė „Spiečius“ tapo vieta, kur šiuos klausimus galėjau išsiaiškinti nemokamai ir su profesionalų pagalba. Tai didžiulis privalumas pradedančiam verslo vadovui, kuris kitaip galbūt ilgai klaidžiotų bandymų ir klaidų keliu“, – sako jis

Be mokymų ir konsultacijų, svarbiu atradimu tapo ir pati „Spiečiaus“ bendruomenė – žmonės, su kuriais galima pasidalinti patirtimi, gauti patarimų ir įkvėpimo. Pasak A. Našlėno, būtent šis derinys – žinios, kontaktai ir palaikanti aplinka – leido jam drąsiau žengti į verslo pasaulį.

Per metus, praleistus „Spiečiuje“, Augustinas su kolegėmis – žmona Greta Seiliūte ir bendradarbe Vaida Balbieriūte – tapo stipria komanda su aiškia kryptimi. Tai netruko atnešti rezultatų – pasipildė klientų sąrašas, atsirado užsakymų, atitinkančių jų kūrybinę filosofiją.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – gastroturizmo maršrutas „Kūlio kelias“, sukurtas Asociacijos „Klaipėdos regionas“ užsakymu. Tai projektas, jungiantis Žemaitijos gamintojus, muziejus ir kitas lankytinas vietas į vientisą kelionės maršrutą. Informacijai pateikti komanda pasirinko interaktyvų Google Maps sprendimą – gyvą žemėlapį, kurį galima nuolat atnaujinti ir naudoti kelionių planavimui. Pasak A. Našlėno, tai pavyzdys, kaip kūrybinės idėjos gali tapti praktiškais įrankiais, naudingais tiek dalyviams, tiek lankytojams.

Sėkmingas projekto startas paskatino susidomėjimą ir iš kitų savivaldybių: „Tai parodė, kad mūsų požiūris – ieškoti kaip paveldą padaryti patrauklų šių dienų žmogui – yra reikalingas ir turi realią rinkos vertę“, – sako jis.