Mokesčiai Lietuvoje ir vėl augs: už degalus, alkoholį ir cigaretes mokėsite daugiau, tačiau tai dar ne viskas

Tai kelia klausimų tiek verslui, tiek paprastiems gyventojams, kokios bus pasekmės piniginei ir ar pavyks išlaikyti balansą tarp biudžeto poreikių bei visuomenės lūkesčių.

Diskusijų centre atsidūrė akcizai. Viena vertus, valdžia ramina, kad degalų kainos nebus dirbtinai didinamos. Kita vertus, papildoma našta teks rūkantiems ir alkoholį vartojantiems žmonėms – jų mėgstamos prekės brangs. 

Tuo pačiu metu išskirtinis dėmesys tenka bankams ir mažosioms bendrijoms, kurioms gali būti įvesti papildomi finansiniai įsipareigojimai.

Politinėje erdvėje girdisi ir kitų pasiūlymų. Kai kurie politikai, pavyzdžiui, Remigijus Žemaitaitis, net siūlo mažinti dyzelino akcizą. Tuo metu valstiečiai įsitikinę, kad logiškiau branginti alkoholį bei tabaką – prekes, kurios, anot jų, daro žalą sveikatai.

Vadinasi, artimiausiu metu laukia aštrios diskusijos, kokiu keliu turėtų eiti Lietuva: ar siekti mažesnių kuro kainų, ar didesnio biudžeto papildymo per „nuodėmingas“ prekes.

Ruginienės pažadai dėl mokesčių

Pristatydama Vyriausybės programą, I. Ruginienė aiškiai pabrėžė, kad antros mokesčių reformos artimiausiu metu nenumatoma. 

„Naujų mokesčių neįvedinėsime. Tačiau turime įsipareigojimų pagal RRF planą, todėl tam tikri pokyčiai neišvengiami“, – sakė ji.

Vienas iš svarbiausių jos pažadų – įšaldyti degalų akcizus. Tai reiškia, kad anksčiau numatytas jų didinimo planas nebus įgyvendintas. 

Premjerė tikina, kad toks sprendimas padės išvengti papildomos naštos vairuotojams, ypač šiuo metu, kai transporto išlaidos sudaro didelę šeimos biudžeto dalį.

Degalai ar alkoholis?

R. Žemaitaitis siūlo dar radikalesnį variantą, laikinai sumažinti dyzelino akcizą. Jo nuomone, tai paskatintų vartojimą ir netgi galėtų padidinti biudžeto įplaukas. Politikas ragina išbandyti tokį sprendimą pusės metų laikotarpiui ir įvertinti rezultatus.

Vis dėlto valstiečiai laikosi kitokios strategijos, kad vietoje degalų siūloma labiau apmokestinti alkoholį ir tabaką. Frakcijos seniūnė Ligita Girskienė akcentuoja, kad tai ne pirmo būtinumo prekės, todėl logiška, jog jos turėtų kainuoti daugiau. 

Be to, anot jos, toks sprendimas būtų sveikatai palankesnis ir mažiau skausmingas daugumai visuomenės narių.

Gyventojų reakcijos įvairios. Vieni pritaria, kad brangstantys rūkalai gali paskatinti mesti žalingus įpročius. Kiti sako, kad ir taip kainos per aukštos, todėl toks sprendimas tik apsunkins gyvenimą. Tačiau dauguma džiaugiasi bent tuo, kad degalai nebrangs.

Bankai ir mažosios bendrijos po padidinamuoju stiklu

Socialdemokratai siūlo papildomai apmokestinti mažąsias bendrijas per didesnes „Sodros“ įmokas. Tai, pasak jų, užtikrintų daugiau stabilumo ir sąžiningumo mokesčių sistemoje.

Dar vienas numatomas sprendimas – naujas mokestis bankams. Tai vadinamasis finansinio stabilumo mokestis, skaičiuojamas nuo bankų finansinių įsipareigojimų. 

Seimo pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė tikina, kad toks modelis yra logiškesnis nei apmokestinimas nuo apyvartos, kokį siūlė Lenkija.

Pasak I. Ruginienės, idėja papildomai apmokestinti bankus jau buvo pasiūlyta jos politinių partnerių ir bus įtraukta į Vyriausybės programą.

Opozicijos kritika ir pažadų atsisakymas

Nepaisant užtikrintų valdžios argumentų, opozicija kritikuoja Ruginienės planus. Anot jų, valdantieji traukiasi nuo anksčiau duotų pažadų. 

Nebekalbama apie PVM mažinimą maisto produktams, nebeliko planų greitai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir bazinę pensiją.

Pasak kritikų, tai rodo, kad socialinė politika paliekama nuošalyje, o dėmesys skiriamas tik biudžeto surinkimui. Tokia kryptis, jų manymu, gali didinti atotrūkį tarp pažadų ir realybės.

Ką tai reiškia gyventojams?

Naujoji mokesčių tvarka, jei ji bus įgyvendinta, palies beveik kiekvieną. Vairuotojai gali atsikvėpti, nes degalai artimiausiu metu nepabrangs. Tačiau rūkaliams ir mėgstantiems alkoholį teks mokėti daugiau. 

Bankai ir mažosios bendrijos susidurs su didesniais finansiniais įsipareigojimais, o tai netiesiogiai gali atsispindėti paslaugų kainose.

Galiausiai, kaip ir dažnai nutinka, mokesčių pokyčiai tampa kompromisų paieška tarp biudžeto, politikos ir žmonių lūkesčių. Ar ši pusiausvyra bus pasiekta, parodys artimiausi metai.