Muitai mainais į milijardus: Japonija turi nedaug laiko sprendimui priimti, kas čia vyksta?

Vasario 17-osios įraše socialiniuose tinkluose Trumpas nurodė, kad pirmoji lėšų dalis bus skiriama dujų jėgainei Ohajuje, kritinių mineralų gavybos objektui Džordžijoje ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui Teksase. Pranešime nepaaiškinta, kokiu būdu šie projektai bus finansuojami ir kurios bendrovės juose dalyvaus.

„Šių projektų mastas yra toks didelis, kad jie būtų neįmanomi be vieno labai ypatingo žodžio – MUITAI (angl. TARIFFS)“, – rašė Trumpas.

Projektų atranka prasidėjo po to, kai gruodį pirmą kartą susirinko bendra JAV ir Japonijos darbo grupė. Galutinį sprendimą dėl projektų priima pats Trumpas, remdamasis jo įkurtos investicijų komisijos rekomendacijomis ir Japonijos pareigūnų pasiūlymais.

Fondas sukurtas siekiant paskatinti Japonijos investicijų bangą į pagrindinius JAV ekonomikos sektorius ir tapo vienu svarbiausių praėjusiais metais sudaryto muitų susitarimo ramsčių. Pagal šį susitarimą JAV prezidentas sutiko nustatyti 15 % muito tarifą prekėms iš Japonijos, taip sumažindamas muitus automobiliams – vienam svarbiausių Japonijos ekonomikos sektorių.

Numatoma, kad prekybos ir ekonominio susitarimo įgyvendinimas bus viena pagrindinių temų kovo 19 dieną Vašingtone vyksiančiame Trumpo ir Takaichi susitikime.

Praėjusią savaitę JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas ir Japonijos prekybos ministras Ryosei Akazawa susitiko Vašingtone, kad suderintų pirmosios investicijų dalies detales. Akazawa pabrėžė, kad nesitikima, jog projektai, finansuojami iš 550 mlrd. dolerių fondo, bus didelės rizikos ir didelės grąžos – Japonija siekia saugesnių, labiau prognozuojamų investicijų, o ne itin rizikingų iniciatyvų.

Per Trumpo vizitą į Japoniją praėjusiais metais abi šalys identifikavo galimus projektus, kurių vertė svyruoja nuo 350 mln. iki 100 mlrd. dolerių. Šiame plane numatytos investicijos į energetiką, dirbtinį intelektą ir kritinių mineralų gavybą, įtraukiant tokias bendroves kaip „SoftBank Group“, „Westinghouse“, „Toshiba Corp.“ ir kiti rinkos dalyviai.

Prognozuojama, kad pagrindinį vaidmenį finansuojant projektus atliks valstybės valdoma Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas ir „Nippon Export and Investment Insurance“. Kol kas neaišku, kokia dalis lėšų bus skiriama kaip tiesioginės investicijos. Akazawa dar praėjusiais metais teigė, kad tik maždaug 1–2 % iš 550 mlrd. dolerių mechanizmo sudarys grynieji įnašai, o didžioji dalis bus suteikiama paskolų ir paskolų garantijų forma.

Pagal susitarimą, pasirinkus projektą, Japonija turi 45 darbo dienas jam finansuoti.

Jei Japonija nuspręstų projekto nefinansuoti, JAV galėtų susigrąžinti dalį gautų pajamų arba vėl padidinti muitus. Tokiu atveju Japonijos prekių importui į JAV galėtų būti taikomi gerokai didesni tarifai. Trumpas buvo pagrasinęs padidinti muitus iki 25 %, tačiau galiausiai nusileido iki 15 %, kai Japonija sutiko išplėsti investicijas JAV per 550 mlrd. dolerių fondą.

Trumpas yra reiškęs nepasitenkinimą panašaus susitarimo su Pietų Korėja įgyvendinimo tempu. Ši šalis laikoma vienu pagrindinių Japonijos konkurentų automobilių gamybos ir kitose pramonės šakose, o JAV prezidentas yra grasinęs vėl padidinti muitus Pietų Korėjos prekėms. Ši istorija dar kartą parodo, kaip glaudžiai investicijų pažadai susiję su tuo metu pakeistais muitų tarifais.

Investicijų fondo projektų paskelbimas sutapo su istorine Takaichi pergale rinkimuose šį mėnesį. Ji yra pažadėjusi prioritetą teikti tvirtiems ryšiams su JAV. Trumpas savo ruožtu gyrė Takaichi ir linkėjo jai „didžiulės sėkmės“ įgyvendinant „konservatyvią taikos per jėgą darbotvarkę“.