Atlyginimai kyla visoje Europoje, bet Lietuva stringa: atskleista, kodėl lenkai ir vokiečiai gyvena geriau

Ar 2025 metai atnešė pokyčių, kurių laukėme, ar tik kosmetinius patobulinimus? Statistikos departamentas, bankai ir ekonomistai dalinasi savo įžvalgomis, tačiau realus vaizdas dažnai kur kas sudėtingesnis. 

Kalbant apie atlyginimus, Lietuvoje išlieka skirtumai tarp sektorių, regionų ir net amžiaus grupių. Atlyginimų augimo tema šiemet turi ypatingą svorį, nes ekonominės sąlygos, infliacijos tempai ir darbo rinka patiria naujus iššūkius.

Oficialūs duomenys: augimas, bet ar pakankamas?

Pasak „Lietuvos banko“ pateiktų duomenų, vidutinis darbo užmokestis 2025 metų pradžioje augo apie 8 proc., palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia prie augimo prisidėjo informacinių technologijų, finansų ir inžinerijos sektoriai. 

Tokiose srityse atlyginimai ne tik stabiliai kyla, bet ir siūlomos papildomos naudos, tokios kaip sveikatos draudimas, lankstus darbo grafikas, papildomos atostogų dienos. Tačiau kituose sektoriuose, ypač paslaugų, mažmeninės prekybos ir kai kuriose gamybos srityse, atlyginimų augimas buvo daug nuosaikesnis – vos 4–5 proc. 

Tai reiškia, kad dauguma darbuotojų realiai nepajuto didesnės perkamosios galios, ypač kai infliacija vis dar išlieka apie 5 proc.

Regioniniai skirtumai ir nelygybė

Vilnius ir Kaunas išlieka pagrindiniai augimo varikliai, kur atlyginimai nuosekliai kyla. Tuo tarpu mažesniuose miesteliuose atlyginimų augimas gerokai kuklesnis. Kai kuriuose regionuose atlyginimų augimas net nesugebėjo pasivyti pragyvenimo išlaidų augimo, o tai kelia nerimą tiek darbuotojams, tiek socialiniams partneriams.

Socialiniai tyrimai rodo, kad jaunimas ir aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai kur kas dažniau gauna didesnius atlyginimus, o vyresni darbuotojai regionuose susiduria su stagnacija. Ši tendencija didina ekonominę atskirtį, kurią spręsti, pasak analitikų, artimiausiais metais bus viena didžiausių užduočių.

Minimalios algos ypatumai Europoje

Svarbu žinoti, kad jeigu žmogus dirba visą darbo savaitę, mokėti mažesnį atlyginimą už ją yra draudžiama. Tai vienas pagrindinių darbuotojų apsaugos principų, galiojantis Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos šalių. 

Tiesa, kai kuriose valstybėse gali būti taikomos išimtys kai kurioms darbuotojų grupėms, pavyzdžiui, jaunimui. Ne visose valstybėse minimalios algos dydis įtvirtinamas įstatymu ar Vyriausybės nutarimu. Kai kur dėl minimalaus užmokesčio dydžio susitariama tarp profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, sudarant kolektyvines sutartis.

Kalbant apie 2025 metus, duomenys apie skirtingose Europos Sąjungos valstybėse mokamą minimalią algą rodo didžiulius skirtumus. „Eurostat“ skelbia, kad minimali alga nurodoma prieš mokesčius ir įtraukia gyventojo pajamų bei socialinio draudimo įmokas, tačiau neįtraukia darbdavio įnašų. 

Lietuvoje laikoma, kad praktiškai visas socialinio draudimo įmokas moka darbuotojai, todėl mūsų „popierinės“ algos atrodo didesnės, nei realiai jos yra kitose šalyse.

Nuo 2025 metų sausio penkiose valstybėse minimalus darbo užmokestis viršijo 2 tūkst. eurų. Liuksemburge jis siekė net 2 638 eurus, Airijoje – 2 282 eurus, Nyderlanduose – 2 193 eurus, Vokietijoje – 2 161 eurą, o Belgijoje – 2 070 eurų. 

Tuo tarpu Slovakijoje MMA sudarė 816 eurų, Rumunijoje – 814 eurų, Latvijoje – 740 eurų, Vengrijoje – 707 eurus, o Bulgarijoje – vos 551 eurą.

Lietuvoje minimalus atlyginimas siekia 1 038 eurus ir pagal šį dydį mūsų šalis užima 8 vietą tarp tų, kur minimali alga nustatoma teisės aktais. Mes šiek tiek lenkiame Portugaliją, kur MMA siekia 1 015 eurų, bet atsiliekame nuo Lenkijos, kurioje MMA yra 1 091 euras.

Minimali alga ir perkamoji galia

Visgi, vien palyginti skaičius nepakanka. Prekių ir paslaugų kainos įvairiose šalyse skiriasi, todėl ir perkamoji galia nevienoda. Kai algos perskaičiuojamos pagal gyventojų perkamąją galią, pirmauja Vokietija su 1 992 eurais, Liuksemburgas su 1 969 eurais ir Nyderlandai su 1 875 eurais.

Įdomu, kad paskutinėje vietoje atsiduria Estija su 878 eurais, Latvija su 902 eurais ir Bulgarija su 931 euru. Lietuva pagal šį rodiklį užima 10 vietą su 1 264 eurais, o Lenkija – net 7 vietą su 1 523 eurais, vos nusileisdama Prancūzijai.

Tai aiškiai parodo, kad Lenkijoje kainų lygis mažesnis ir gyventojai už panašų atlyginimą gali sau leisti daugiau nei lietuviai. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje, nepaisant didesnių kainų, atlyginimai nėra pakankamai dideli, todėl perkamoji galia ten mažesnė.

Ateities perspektyvos

Prognozuojama, kad iki metų pabaigos atlyginimų augimas šiek tiek sulėtės, tačiau išliks stabilus. Didžiausi pokyčiai tikėtini IT, atsinaujinančios energetikos ir medicinos srityse. 

Taip pat stiprėja tendencija, jog darbuotojai vis dažniau derasi dėl atlyginimų individualiai, o ne pasikliauja tik kolektyvinėmis sutartimis ar darbdavių pasiūlymais.

Galima sakyti, kad 2025 metai Lietuvoje žymi ne tiek atlyginimų šuolį, kiek naują požiūrį į darbo rinką. Darbuotojai vis dažniau renkasi ne tik pagal siūlomą algą, bet ir pagal vertybes, santykį su darbdaviu bei galimybes tobulėti.