Daugelis net nežino apie šią išmoką: galite gauti gerokai didesnę pensiją, štai ką reikia padaryti

Nacionalinio kraujo centro atstovai primena, kad visi asmenys, kurie nuo minėtų metų bent 40 kartų neatlygintinai aukojo kraują, turi teisę gauti II-ojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo metu jos dydis siekia apie 147 eurus per mėnesį. Tai stabilios ir nuolatinės pajamos tiems, kurie visą šį laiką aukojo ne dėl naudos, o iš sąmoningumo.

Tačiau yra vienas svarbus kriterijus – visi kraujo aukojimai turi būti atlikti neatlygintinai. Kitaip tariant, jokie mainai ar dovanos neįeina į šią apskaitą. Pensija suteikiama tik tiems, kurie dalyvavo donorystėje iš altruistinių paskatų, siekdami padėti kitiems, o ne gauti asmeninę naudą ar paslaugas mainais.

Kas suteikia Garbės donoro vardą ir ką jis reiškia?

Garbės donoro vardą suteikia Nacionalinio kraujo centro direktorius. Gavus šį statusą, donoras įgyja teisę kreiptis į „Sodrą“ ir pateikti dokumentus dėl II-ojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo. Tai nėra automatinė išmoka – reikia pateikti paraišką ir visus reikalingus įrodymus apie atliktus donorystės veiksmus.

Centro atstovai pažymi, kad šiuo metu minėta pensija siekia apie 147,24 euro per mėnesį. Nors tai nėra didelė suma, ji yra skiriama visam laikui, kaip simbolinė padėka už ilgalaikį ir nuoseklų įsitraukimą į kraujo donorystę. Žmonės, kurie pasirinko šį kelią, prisidėjo prie šimtų, o gal net tūkstančių gyvybių išsaugojimo.

Garbės donoro vardas – ne tik finansinė paskata. Tai ir prestižas, ir oficialus įvertinimas, kad žmogus ne kartą aukojo kraujo be jokio atlygio, vedamas tik noro padėti. Todėl šis statusas vertinamas kaip pilietiškumo ir atsakomybės ženklas.

Lietuvoje trūksta kraujo – gyventojai kviečiami aukoti

Tuo tarpu Nacionalinis kraujo centras pirmadienį paskelbė apie susidariusią kritinę situaciją – šalies gydymo įstaigose trūksta kraujo atsargų. Labiausiai stokojama šių grupių: 0+; 0−; A+; A−.

Gyventojai raginami nedelsti ir apsilankyti artimiausiuose donorystės padaliniuose. Kiekvienas kraujo vienetas gali tapti gyvybiškai svarbus pacientui, kuriam reikalingas skubus gydymas ar operacija. Situacija šiuo metu įtempta, todėl kiekvienas donoras yra neįkainojamas.

Kraują gali aukoti visi asmenys nuo 18 iki 65 metų. Vyrai kraujo donorais gali būti iki šešių kartų per metus, o moterys – iki keturių kartų. Kiekvienas apsilankymas fiksuojamas, todėl ilgainiui galima sukaupti reikalingą kiekį, kad būtų suteiktas Garbės donoro vardas.

Ne visi gali būti donorais – yra tam tikros išimtys

Nors kraujo donorystė skatinama ir labai reikalinga, ne kiekvienas žmogus gali tapti donorų. Nacionalinis kraujo centras pabrėžia, kad negali aukoti kraujo tie, kurie sirgo arba serga šiomis ligomis: onkologinės ligos, hepatitas B ir C, sifilis, žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), sunkios lėtinės ar pasikartojančios kraujotakos ir imuninės sistemos ligos.

Prieš kiekvieną donorystės procedūrą atliekama išsami apklausa ir sveikatos būklės įvertinimas. Tai reikalinga tiek donorų, tiek gavėjų saugumui užtikrinti.

Donorų skaičius pamažu auga

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių sužino apie galimybę tapti nuolatiniais donorais ir siekti Garbės donoro vardo. 2023 metais šį statusą gavo daugiau nei 200 žmonių. Nuo 2012 metų, kai įsigaliojo ši tvarka, Garbės donoro vardas suteiktas jau daugiau kaip 1000 gyventojų.

Nacionalinio kraujo centro atstovai sako, kad daugėja žmonių, kurie kraujo donorystę vertina ne tik kaip kilnią veiklą, bet ir kaip ilgalaikį įsipareigojimą visuomenei. Nuolatiniai donorai tampa bendruomenės dalimi – jie ne tik gelbsti gyvybes, bet ir įkvepia kitus sekti jų pavyzdžiu.

Skatindami donorystę, pareigūnai kviečia gyventojus ne tik kartą paaukoti, bet ir grįžti vėl bei tapti nuolatiniais donorais. Kiekvienas apsilankymas svarbus, o per laiką jis gali virsti ne tik garbe, bet ir naudinga pensijos išmoka. Tokie žmonės rodo, kad atsakomybė, rūpestis ir pasiaukojimas – vis dar vertybės, turinčios realią prasmę.