Pasirūpinkite degalais ir grynaisiais pinigais: atskleistas slaptas Lietuvos planas be elektros ir ryšio

Pasak NKVC, šiuo metu Lietuva turi iš anksto parengtą veiksmų planą, kuris apima ne tik atraminių parduotuvių veikimą, bet ir atsiskaitymo bei degalų tiekimo sprendimus mobilizacijos ar kitų kritinių situacijų metu. 

Visa tai rengiama atsižvelgiant į didėjančią geopolitinę įtampą regione ir būtinybę užtikrinti gyventojų aprūpinimą bei ramybę.

Kaip atsiskaitytume be elektros ir ryšio?

Jei šalyje netikėtai dingtų elektros tiekimas ar nutrūktų ryšys, o gyventojai neturėtų grynųjų pinigų, Lietuvoje jau įjungta galimybė naudotis vadinamuoju „offline“ režimu. Tokiu būdu mokėjimo kortelės veiktų net ir be tiesioginio ryšio su banku.

Šį sprendimą Lietuva pasiekė bendradarbiaudama su didžiausiomis mokėjimo sistemomis „Mastercard“ ir „Visa“. Nors ši paslauga jau aktyvuota, diskusijos ir derinimai su komerciniais bankais dėl konkrečių sprendimų vis dar vyksta. 

Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad kortelių skaitytuvai būtų tinkami naudoti „offline“ režimu, o prekybos vietų personalas – tinkamai apmokytas.

Kaip pabrėžia V. Vitkauskas, šis atsiskaitymo režimas būtų naudojamas tik pačiu blogiausiu atveju – tai yra juodasis scenarijus. Iki tol egzistuoja keletas kitų pasirengimo etapų, todėl „offline“ sprendimas būtų aktyvuojamas tik esant būtinybei.

Grynųjų reikės – kiek jų turėti?

Lietuvos banko atstovai taip pat teigia, kad krizės metu gyventojai galės atsiskaityti tiek grynaisiais, tiek kortelėmis, jei tik veiks elektros tiekimas ir ryšys. 

Jei šie elementai sutriktų, 2026 metais bus įgyvendintos priemonės, kurios leis ribotą laiką naudoti korteles net be ryšio, bet tik būtiniausių prekių įsigijimui.

Gyventojams taip pat rekomenduojama turėti su savimi šiek tiek grynųjų pinigų. Nors konkreti suma nėra įvardijama, patariama turėti tiek, kiek pakaktų bent savaitei būtiniausių pirkinių.

Degalai - nepamirškite bakų

Degalų klausimas yra dar viena svarbi pasirengimo dalis. V. Vitkauskas pabrėžia, kad valstybės rezervas yra pakankamas, tačiau kritiniu metu galimi įsigijimo limitai. Juos, jei prireiks, nustatys Valstybės mobilizacijos centras.

Gyventojams patariama į degalų atsargas žiūrėti atsakingai - nereikėtų važinėti visiškai tuščiu baku. Bendra rekomendacija yra visada turėti bent pusę bako degalų. Turint omenyje Lietuvos geografinį dydį, toks kiekis degalų leistų pasiekti bet kurį šalies tašką.

Atraminės parduotuvės

Viena iš svarbiausių pasirengimo dalių – vadinamosios atraminės parduotuvės. Jų tikslas yra užtikrinti galimybę gyventojams įsigyti maisto, higienos priemonių ar vaistų net ir krizės atveju.

Šiuo metu Lietuvoje suplanuota daugiau nei 130 tokių parduotuvių. Kiekviena savivaldybė, išskyrus vieną, jau yra įtraukta į šį žemėlapį. Tiesa, jų lokacijos viešai neskelbiamos, tai daroma siekiant išvengti galimų sabotažo ar kibernetinių atakų. 

Kai prireiks gyventojai gaus žinutes į telefonus su konkrečia informacija, kaip tai jau vyksta ekstremalių situacijų metu.

Tam, kad šios parduotuvės galėtų veikti net esant krizinei situacijai, jos turės turėti autonominius elektros šaltinius, saugumo priemones, bei offline atsiskaitymo sistemą.

Trijų etapų pasirengimas

NKVC parengė ir aiškų pasirengimo planą, kuris padalintas į tris etapus:

• Pirmasis etapas – 72 valandos. Kiekvienas gyventojas turėtų būti pasirengęs išgyventi 3 paras savarankiškai – turėti vandens, maisto, vaistų bei kitų būtinų priemonių.
• Antrasis etapas – 3–6 paros. Įsijungia savivaldos lygmuo, kuris pradeda organizuoti pagalbą gyventojams, koordinuoja veiksmus su valstybės institucijomis.
• Trečiasis etapas – nuo 7 paros. Į pagalbą įsitraukia valstybė su savo rezervais, pradedamas tiekimo ir logistikos koordinavimas nacionaliniu mastu.

Šiemet vykusios mobilizacinės pratybos „Vyčio skliautas 2025“ parodė, kad Lietuva per metus pažengė į priekį. 

Pratybose dalyvavo 155 institucijos, tūkstančiai pareigūnų, savanorių ir net prekybos tinklų atstovai. Testuota, kaip veiktų prekyba, saugumas ir logistika ekstremalių situacijų metu.