Prisijunkite
Paskelbė
Viktoras Baliulis
Paskelbta
Finansų specialistai ragina gyventojus elgtis atsakingiau su savo pinigais ir nelaikyti visų santaupų mokėjimo kortelėje. Pasak Ekonomikos universiteto docentės Meri Vališvilio, saugiau yra riboti lėšų kiekį, kuris prieinamas tiesiogiai kortele, tiek dėl saugumo, tiek dėl patogumo.
Kortelės duomenų nutekėjimas gali įvykti bet kurią akimirką, ypač jei ji prijungta prie internetinių parduotuvių ar prenumeratos paslaugų. Ekspertė pabrėžia, kad kuo daugiau pinigų laikoma kortelėje, tuo patrauklesnis taikinys tampate sukčiams.
Tokiais atvejais nesankcionuoti mokėjimai gali įvykti net be jūsų žinios, tai pakanka įsilaužimo į paskyrą ar netikros atsiskaitymo platformos. Todėl, anot M. Vališvilio, nereikėtų laikyti visų pinigų sąskaitoje, prie kurios prijungta mokėjimo kortelė.
Ji siūlo perteklines lėšas perkelti į terminuotą indėlį arba taupomąją sąskaitą. Terminuotas indėlis leidžia uždirbti stabilias palūkanas, o taupomasis suteikia galimybę bet kada išsiimti pinigus neprarandant sukauptų palūkanų. Kortelėje, pasak ekspertės, turėtų būti tik tiek pinigų, kiek reikia kelioms dienoms, tai kasdieniams pirkiniams, transportui ar smulkioms išlaidoms.
Kortelė yra tylus jūsų finansų šnipas
Šiuolaikinė banko kortelė nėra tik plastiko gabalas. Ji fiksuoja viską, tai kur perkate, ką valgote, kur keliaujate ir ką užsisakote internetu. Net paprastas pranešimas telefone apie atliktą mokėjimą yra dalis didelės duomenų rinkimo sistemos. Bankai kaupia ir analizuoja šią informaciją, kad sudarytų jūsų finansinį portretą.
Remdamiesi šiais duomenimis, bankai ir partneriai naudoja dirbtinį intelektą, kuris vertina jūsų įpročius, kreditingumą ir net prognozuoja elgesį. Tokia analizė padeda nustatyti, kokias paslaugas jums siūlyti, tačiau kartu reiškia, kad kiekvienas jūsų pirkinys prisideda prie duomenų rinkimo. Neretai tai virsta personalizuotu marketingu, gaunate „naudingus“ pasiūlymus, paremtus tuo, ką pirkote vakar ar prieš savaitę.
Duomenų prekyba yra nematoma rizika
Pavojingiausia šioje grandinėje yra anonimizuotų duomenų perdavicmas trečiosioms šalims. Nors bankai teigia, kad informacija nesusijusi su konkrečiais klientais, realybėje iš pirkimo vietų, laiko ir įpročių galima nesunkiai atpažinti žmogų. Tokie duomenys tampa preke, kurią perka rinkodaros įmonės ar net draudikai.
Ekspertai pabrėžia, kad kiekvienas žmogus turi teisę žinoti, kur keliauja jo finansinė informacija. Todėl rekomenduojama naudotis banko nustatymais, riboti duomenų dalijimąsi ir dažniau tikrinti kortelės išrašus. Jei pastebite įtartinų mokėjimų, kortelę reikia nedelsiant užblokuoti.
Kaip apsaugoti savo pinigus?
Norint išvengti rizikos, geriausia turėti dvi sąskaitas, tai vieną kasdieniams mokėjimams, kitą santaupoms. Niekada neprijunkite pagrindinės sąskaitos prie nepatikimų programėlių ar prenumeratų, o perkant internetu naudokite vienkartinius mokėjimo sprendimus.
Finansų saugumas šiandien priklauso ne tik nuo bankų, bet ir nuo mūsų pačių atsargumo. Mažesnės sumos kortelėje reiškia mažesnę riziką, o išmanus požiūris į savo pinigus, didesnį ramybės jausmą.
Viktoras Baliulis
Žurnalistas
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.