Lietuviai galės džiaugtis didesniais atlyginimais: algos kyla, bet skurdas klesti, kodėl taip yra?

Visgi, faktas išlieka tas, kad augančios kainos, infliacija ir brangstanti kasdienybė verčia daugelį gyventojų gyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo, net jei jie dirba pilnu etatu.

Per pastaruosius kelerius metus MMA augo sparčiai – tai džiugina tuos, kuriems kiekvienas papildomas euras reiškia galimybę sumokėti už šildymą, maistą ar vaistus. Tačiau kartu kyla klausimas, ar vien tik atlyginimo didinimas iš tiesų gali išspręsti skurdo problemą?

Juk šalia atlygio visada egzistuoja ir kita medalio pusė: augančios kainos, didėjantys mokesčiai ir verslų spaudimas išlaikyti balansą tarp sąnaudų ir pelningumo.

Lietuvos ekonomikos struktūra nėra vienalytė – vienuose sektoriuose atlyginimai sparčiai kyla, o kituose jie lieka beveik nepakitę. Būtent čia ir išryškėja MMA kėlimo dilema, ar tai realiai pagerina žmonių gyvenimo kokybę, ar tiesiog sukuria trumpalaikį palengvėjimo jausmą, kurį netrukus „suvalgo“ kainų augimas?

Kodėl minimalus atlyginimas toks svarbus?

Minimalus atlyginimas – tai riba, kurią valstybė nustato kaip mažiausią leistiną darbo užmokestį už pilną darbo dieną. Ji turi dvejopą paskirtį - apsaugoti mažiausiai uždirbančius darbuotojus ir užtikrinti socialinį teisingumą. MMA kėlimas dažnai pateikiamas kaip kovos su skurdu priemonė, bet jos poveikis priklauso nuo daugybės veiksnių.

Visų pirma, MMA didinimas turi tiesioginį poveikį žemiausias pajamas gaunantiems darbuotojams – tai tūkstančiai žmonių, dirbančių prekyboje, aptarnavimo, žemės ūkio ar gamybos sektoriuose. Jiems net 50 ar 100 eurų papildomai per mėnesį gali būti reikšminga suma, leidžianti padengti pagrindinius poreikius. Tačiau ekonomistai pabrėžia: vien MMA kėlimas be kitų priemonių, pavyzdžiui, mokesčių mažinimo ar socialinės paramos pertvarkos, tėra laikinas sprendimas.

Be to, MMA yra ir psichologinis rodiklis – jis formuoja visuomenės suvokimą apie teisingumą. Kai minimalus atlyginimas kyla, žmonės jaučiasi labiau vertinami, o tai skatina darbo motyvaciją ir vartojimą.

Kita vertus, pernelyg greitas didinimas gali sukelti priešingą efektą – mažesni verslai, ypač regionuose, gali nebesugebėti išlaikyti darbuotojų, todėl atsiranda rizika, kad jie tiesiog pereis į šešėlį arba bus priversti mažinti darbo vietų skaičių.

Ar MMA augimas neatsilieka nuo kainų?

Viena didžiausių problemų – MMA augimas dažnai nespėja paskui kainų šuolį. Pastaraisiais metais infliacija Lietuvoje buvo viena didžiausių Europoje, o tai reiškia, kad reali perkamoji galia daugeliui gyventojų netgi mažėjo, nepaisant didesnių atlyginimų.

Jeigu už duonos kepalą, elektrą ar nuomą tenka mokėti vis daugiau, tuomet didesnis atlyginimas dažnai tėra skaičių žaidimas. Realusis skurdo lygis gali nesumažėti net ir tuomet, kai statistikoje MMA atrodo įspūdingai. Dėl to ekonomistai pabrėžia, jog vien MMA kėlimas be kainų stabilizavimo priemonių yra tarsi bėgimas vietoje.

Kita vertus, MMA didėjimas turi ir platesnį efektą, jis veikia visą atlyginimų grandinę. Kylant mažiausiam atlygiui, didėja spaudimas kelti ir vidutinius atlyginimus, kad būtų išlaikytas skirtumas tarp skirtingų kvalifikacijų darbuotojų. Tai teigiamai veikia vartojimą, tačiau kartu kelia paslaugų ir prekių kainas – užsisuka uždaras ratas.

Verslo reakcija ir regionų skirtumai

Verslininkų nuomonės dėl MMA kėlimo dažnai išsiskiria. Didžiuosiuose miestuose, kur darbo rinka dinamiškesnė ir atlyginimai natūraliai aukštesni, MMA pokyčiai nėra tokie drastiški. Tačiau regionuose, kur daugelis įmonių veikia ant ribos, kiekvienas MMA padidėjimas tampa rimtu iššūkiu.

Smulkusis ir vidutinis verslas dažnai teigia, kad didėjant minimaliai algai, išauga ir darbo sąnaudos, o tai verčia ieškoti būdų mažinti personalą ar didinti kainas. Dėl šios priežasties MMA kėlimas ne visada tiesiogiai atneša naudos, kai kuriose įmonėse darbuotojai net gali prarasti darbą arba matyti mažėjantį darbo krūvį.

Vis dėlto yra ir kitų pavyzdžių. Įmonės, kurios investuoja į efektyvumą, technologijas ir darbuotojų kvalifikaciją, dažnai geba prisitaikyti prie didesnių atlyginimų. Tokios įmonės suvokia, kad geriau apmokamas darbuotojas dažnai yra ir lojalus, produktyvus bei mažiau linkęs ieškoti alternatyvų užsienyje.

Ar MMA pakanka kovai su skurdu?

Minimalios algos kėlimas – tai tik viena iš priemonių, bet ne panacėja. Skurdo mažinimas priklauso nuo platesnio socialinės politikos komplekso - progresinių mokesčių sistemos, kokybiško švietimo, prieinamos sveikatos apsaugos ir galimybių persikvalifikuoti.

Jei žmogus uždirba MMA, bet didžiąją dalį pajamų išleidžia nuomai, transportui ar energijai, jo padėtis vis tiek išlieka pažeidžiama. Reikėtų daugiau dėmesio skirti ne tik pačiam atlyginimui, bet ir gyvenimo kaštų mažinimui, pavyzdžiui, pigesniam viešajam transportui, energijos kompensacijoms ar socialinio būsto plėtrai.

Todėl atsakymas į klausimą, ar minimalios algos kėlimas išspręs skurdo problemą, yra sudėtingas. Jis gali padėti palengvinti kasdienybę, bet vienas šis sprendimas nepanaikins giluminių ekonominių nelygybių. Kol nebus sukurta tvari sistema, užtikrinanti ne tik pajamas, bet ir orias gyvenimo sąlygas, MMA kėlimas liks tik laikinu pleistru ant daug didesnės žaizdos.