„Sodra“ skelbia apie svarbius pasikeitimus, šią informaciją privalo žinoti kiekvienas šalies gyventojas

Šios išmokos apskaičiuojamos individualiai – pagal buvusias asmens pajamas, nuo kurių mokėtos socialinio draudimo įmokos. Vis dėlto, egzistuoja ribos, kurios užtikrina, kad išmokos negali būti mažesnės už nustatytą minimumą ar viršyti maksimalaus dydžio. Tai reiškia, kad net jei žmogaus pajamos buvo labai mažos, jam vis tiek garantuojamas minimalus išmokos dydis, o jei labai didelės – viršutinės ribos nebus peržengtos.

Skaičiavimai atliekami pagal šalies vidutinį darbo užmokestį (VDU), kuris šį ketvirtį siekia 2 375 eurus. Tai 2025 m. antrojo ketvirčio rodiklis, pagal kurį nustatomos naujos išmokų ribos iki metų pabaigos.

Ligos išmokos: padidėjo ir minimalios, ir maksimalios ribos

Svarbiausi pokyčiai palies sergančius arba slaugančius šeimos narius. Nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos mažiausia ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 276,45 euro per mėnesį – tai 6 eurais daugiau nei praėjusį ketvirtį. Vienos dienos mažiausia ligos išmoka taip pat padidėjo – nuo 12,89 iki 13,16 euro.

Toks pokytis aktualus tiems, kurių pajamos buvo itin mažos. Net jei pagal draudžiamąsias pajamas apskaičiuota suma būtų dar mažesnė, išmoka vis tiek negalės būti mažesnė už nustatytą ribą.

Tuo tarpu maksimali ligos išmoka dabar siekia 2 947,85 euro per mėnesį, arba maždaug 60 eurų daugiau nei anksčiau. Jei žmogus slaugo šeimos narį, maksimali išmoka dar didesnė – 3 132,15 euro per mėnesį (anksčiau buvo 3 067,92 euro). Šios ribos svarbios tiems, kurie uždirba didžiausias pajamas, nes būtent jiems galioja vadinamosios „lubos“ – didesnių sumų gauti negalima.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos: nauji dydžiai auginantiems mažylius

Nuo spalio taip pat perskaičiuojamos motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos. Jų minimali riba – 8 bazinės socialinės išmokos, t. y. 560 eurų per mėnesį. Tai reiškia, kad nė viena iš šių išmokų negalės būti mažesnė už šią sumą, net jei asmens pajamos buvo labai nedidelės.

Tuo pat metu keičiasi ir maksimalios ribos. Jei vienas iš tėvų ar globėjų teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų ketvirtąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 705 eurus, t. y. 76 eurais daugiau nei anksčiau.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, maksimalus dydis didėja nuo 2 791,56 iki 2 850 eurų per mėnesį.

Jei pasirenkama išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, pirmaisiais metais ji sieks 2 137,50 euro, o antraisiais – 1 425 eurus.

Tėvystės išmokos taip pat šiek tiek auga – nuo šiol jų maksimali mėnesio suma siekia 3 609,49 euro.

Nedarbo išmokos: pokyčiai laikinai netekusiems darbo

Nedarbo išmoka, kaip ir anksčiau, susideda iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios. Pastovioji dalis sudaro 23,27 proc. minimalios mėnesio algos (MMA). Kadangi 2025 m. MMA siekia 1 038 eurus, ši išmokos dalis yra 241,54 euro – ir šį ketvirtį ji nesikeičia.

Kintamoji dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų per pastaruosius dvejus metus. Pavyzdžiui, jei žmogus registruosis Užimtumo tarnyboje 2025 m. spalį ir jo vidutinės mėnesio pajamos buvo 1 000 eurų, pirmus tris mėnesius jis gaus 629,44 euro, vėliau – 551,84 euro, o kitą ketvirtį suma mažės iki 474,24 euro.

Svarbu žinoti, kad nedarbo išmoka gali būti skiriama ne už visą mėnesį – tokiu atveju ji apskaičiuojama pagal konkrečias kalendorines dienas.

Maksimali nedarbo išmoka taip pat ribojama. Ji negali viršyti 58,18 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį. Tai reiškia, kad nuo 2025 m. spalio iki gruodžio bedarbio statusą įgijusiems asmenims didžiausia galima išmoka yra 1 381,78 euro.

Ką svarbu žinoti gavėjams?

Visos šios ribos galios iki 2025 m. pabaigos, o kitą perskaičiavimą „Sodra“ atliks sausį – pagal naujausius vidutinio darbo užmokesčio duomenis. Nors pokyčiai nėra drastiški, jie svarbūs tūkstančiams žmonių, kurių pajamos svyruoja ties nustatytomis ribomis.

Ekspertai pabrėžia, kad „Sodros“ išmokų indeksavimas leidžia išlaikyti socialinį teisingumą – užtikrinti, kad mažesnes pajamas gaunantys asmenys neprarastų finansinio saugumo, o aukštesnes pajamas turintys negautų neproporcingai didelių sumų.

Kitaip tariant, nuo spalio 1-osios išmokų dydžiai tampa arčiau realių žmonių pajamų – tai žingsnis siekiant išlaikyti teisingą balansą tarp socialinės apsaugos ir ekonominių galimybių.