Pensijų sistemos niuansai, kurių nežinojote: kas iš tikrųjų nutinka jūsų sukauptiems pinigams?

Dalis gyventojų yra įsitikinę, kad visi per gyvenimą pensijai sumokėti pinigai turėtų atitekti artimiesiems. Tačiau Lietuvos pensijų sistema veikia kitaip, nei daugelis įsivaizduoja, todėl realybė neretai prasilenkia su lūkesčiais.

Svarbiausia suprasti vieną dalyką. „Sodros“ pensija ir antroji pensijų pakopa yra dvi skirtingos sistemos, kurioms taikomos visiškai kitokios taisyklės. Būtent nuo to priklauso, ar po mirties pinigai paveldimi, ar lieka bendrame katile.

Kodėl „Sodros“ pensijos pinigai nepaveldimi

Kiekvienas dirbantis žmogus kas mėnesį moka socialinio draudimo įmokas senatvės pensijai. Šiuo metu jos sudaro 8,72 procento nuo darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, uždirbant vidutinį apie 2415 eurų atlyginimą prieš mokesčius, per mėnesį „Sodrai“ sumokama maždaug 211 eurų.

Per metus susidaro daugiau nei 2500 eurų, o per 30 darbo metų ši suma gali siekti apie 75 tūkstančius eurų. Natūralu manyti, kad tai asmeniniai pinigai, tačiau iš tikrųjų jie nėra kaupiami konkrečiam žmogui.

Lietuvoje galioja einamojo finansavimo principas. Tai reiškia, kad dirbantieji savo įmokomis moka dabartinių pensininkų pensijas. Mainais jie patys ateityje gauna pensiją iš tuo metu dirbančių žmonių įmokų. Kitaip tariant, žmogus nekaupia pinigų, o kaupia darbo stažą ir pensijų apskaitos vienetus.

Dėl šios priežasties, jei žmogus miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visos jo sumokėtos „Sodros“ įmokos lieka sistemoje ir nėra paveldimos. Jos iš esmės atitenka kitiems pensininkams.

Jeigu miršta jau pensiją gaunantis asmuo ir jis dar nespėjo gauti išmokos už mirties mėnesį, ši suma kartu su vieno mėnesio pensijos dydžio išmoka išmokama jį laidojančiam asmeniui. Taip pat sutuoktiniui gali būti mokama našlių pensija, kurios dydis yra vienodas visiems ir nepriklauso nuo mirusiojo pensijos.

Kuo skiriasi antroji pensijų pakopa

Antroji pensijų pakopa veikia visiškai kitu principu. Joje žmogus kaupia asmenines lėšas, kas mėnesį skirdamas 3 procentus nuo savo atlyginimo. Gaunant vidutinį atlyginimą, tai sudaro apie 73 eurus per mėnesį arba maždaug 876 eurus per metus.

Per 30 metų tokia suma gali viršyti 26 tūkstančius eurų, neskaičiuojant investicinės grąžos ir valstybės paskatų. Šie pinigai laikomi žmogaus nuosavybe, todėl jie nėra nei „Sodros“, nei pensijų fondų bendrovių turtas.

Jeigu žmogus miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visas antroje pakopoje sukauptas turtas yra paveldimas. Paveldėjimas vyksta pagal testamentą arba pagal įstatymą, atsižvelgiant į giminystės ryšius.

Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo dokumentus, sukauptus fondo vienetus konvertuoja į pinigus ir per nustatytą terminą išmoka paveldėtojams. Tokia pati tvarka galioja ir tuo atveju, kai žmogus jau buvo sulaukęs pensinio amžiaus, bet dar nebuvo sudaręs pensijų išmokų sutarties.

Kada antros pakopos pinigai nepaveldimi

Sulaukus pensinio amžiaus, sukauptos lėšos dažniausiai paverčiamos pensijų anuitetu, kuris mokamas kas mėnesį visą likusį gyvenimą. Svarbus momentas tas, kad žmogus gali rinktis anuiteto rūšį.

Dvi iš jų numato paveldėjimo galimybę, o viena – ne. Tik tuo atveju, jei pats kaupiantysis pasirenka anuitetą be paveldėjimo, po mirties likusios lėšos neperduodamos artimiesiems.

Pensijų fondų asociacijos duomenimis, Lietuvoje kas ketvirtį fiksuojama daugiau nei tūkstantis antros pakopos paveldėjimo atvejų, o išmokamos sumos siekia milijonus eurų. Tai rodo, kad antroji pakopa daugeliu atvejų iš tiesų tampa finansine apsauga ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems.