Bankai siūlo aukso kalnus: visa tiesa apie kredito korteles, kurią slepia smulkios raidės apačioje

Kitiems – tai pavojingas slenkstis į nuolatinio skolų kamuolio ritinėjimąsi, kuris veda į dar didesnius sunkumus. Pastaruoju metu kredito kortelės tapo labiau nei paprasta mokėjimo priemonė. Naujausios technologijos, papildomos funkcijos ir rinkos pokyčiai lėmė, kad šių kortelių reikšmė gerokai išsiplėtė. 

Todėl šiandien, kai vos keliais paspaudimais galima skolintis ir mokėti, labai svarbu suvokti, kokias rizikas ir galimybes jos iš tiesų atneša.

Ar kredito kortelės šiandien vis dar yra finansinė pagalba, ar vis labiau virsta gudriais spąstais? Norint atsakyti į šį klausimą, verta pažvelgti giliau, kaip keičiasi pasiūlymai, kokias naujoves siūlo bankai ir ką turėtų žinoti kiekvienas vartotojas, jei nenori pakliūti į nematomas pinkles.

Kredito kortelės - kas keičiasi šiandien?

Per pastaruosius kelerius metus kredito kortelių pasiūla įgavo visai kitą atspalvį. Anksčiau pagrindinė kortelės funkcija buvo paprasta – galimybė skolintis, jei trūksta pinigų. Šiandien tai jau daugialypė paslauga, kuri siūlo cashback, papildomus taškus kelionėms, nuolaidas draudimui ar net išskirtines privilegijas renginiuose. 

Pavyzdžiui, kai kurie bankai, tokie kaip „Swedbank“ ar „Citadele“, siūlo kreditines korteles su integruotu kelionių draudimu, todėl žmogus keliaudamas jaučiasi saugesnis be papildomų dokumentų ar sutarčių.

Kitas akivaizdus pokytis – technologinė pažanga. „Apple Pay“, „Google Pay“ ir kiti bekontakčiai atsiskaitymai leidžia kredito kortelę turėti tiesiog išmaniajame telefone. Tai itin patogu, bet kartu ir kelia naujų grėsmių - jei prarandi telefoną, rizikuoji prarasti ne tik nuotraukas, bet ir visą savo finansinį saugumą.

Verta pastebėti, kad šiandien vis daugiau kredito kortelių siūlomos su lanksčiomis grąžinimo galimybėmis. Nėra būtina visko padengti per mėnesį, gali dalimis atidėti mokėjimus. Tačiau už tokį patogumą dažnai reikia brangiai mokėti: palūkanų normos vidutiniškai siekia nuo 15 iki 22 proc., o kai kur net daugiau.

Nauda – ar viskas taip gražu?

Kredito kortelė gali būti puikus finansinis pagalbininkas jei mokama protingai. Dauguma kortelių siūlo nuolaidų programas, kurios leidžia susigrąžinti dalį išleistų pinigų. Jei aktyviai keliaujate ar dažnai apsiperkate internetu, tam tikros kortelės gali suteikti realią grąžą.

Tačiau būtina suvokti vieną esminį dalyką. Bankų siūlomos naudos dažnai apskaičiuojamos taip, kad jos skatintų kuo dažniau atsiskaityti kortele, o ne realiai taupyti. Kai pradedama ja naudotis kaip pagrindine mokėjimo priemone, lengva prarasti kontrolę. 

Vartotojai pasąmoningai išleidžia daugiau, nes „realiai pinigų tarsi ir netrūksta“ – skolintis per kredito limitą paprasta ir vos pastebima. Dar vienas svarbus aspektas – vadinamosios minimalios įmokos. Dalis žmonių patenka į spąstus, manydami, kad sumokėti vos kelis procentus bendros sumos yra geras sprendimas. 

Deja, mokant tik minimalias įmokas, skola auga kaip ant mielių dėl milžiniškų palūkanų. Tokiu būdu net nedidelė pradinė skola gali per metus padvigubėti ar net patrigubėti.

Naujosios rizikos ir kaip jų išvengti

Kredito kortelės šiandien tampa labiau priklausomybės priemone nei būtinybe. Tai ypač ryšku tarp jaunimo. Pirmieji kreditai suteikiami jau nuo 18 metų, dažnai su patraukliomis, tačiau klastingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, kortelė gali būti nemokama pirmus metus, bet po to įsigalios mėnesinis aptarnavimo mokestis.

Kita nauja tendencija – papildomi mokesčiai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo menki. Už vėlavimą atlikti įmoką gali būti taikomas ne tik papildomas 20 eurų mokestis, bet ir iš karto padidinta palūkanų norma visam kredito limitui. O tai reiškia, kad net viena uždelsta diena gali labai brangiai kainuoti.

Norint apsisaugoti, būtina sąmoningai planuoti. Kredito kortelė neturėtų būti naudojama kasdieniams pirkiniams padengti, tam geriau tinka debetinė kortelė ar grynieji pinigai. Taip pat verta nusistatyti priminimus apie įmokas ir niekada neleisti sau skolintis daugiau, nei realiai gali grąžinti be papildomų paskolų.