Daugelis nežino apie šią išmoką: savo piniginę galite papildyti daugiau nei 2000 eurų, sužinokite, kaip

Neretai ji painiojama su įprasta nedarbo išmoka, tačiau jų paskirtis ir skyrimo tvarka yra labai skirtingos. Šią išmoką skiria „Sodra“, tačiau tai nėra automatinis procesas visiems bedarbiams. Svarbu atitikti tam tikras sąlygas, kurios susijusios tiek su darbo stažu, tiek su atleidimo aplinkybėmis. 

Ne mažiau svarbu žinoti ir apie galimus ribojimus, terminus bei tai, kaip teisingai pateikti prašymą. Ši finansinė pagalba gali siekti net kelis tūkstančius eurų, todėl verta išsiaiškinti visas detales, kad netaptų prarasta galimybė.

Jeigu kada nors dirbote ilgesnį laiką pas vieną darbdavį, gali būti, jog šis išmokos modelis jums aktualus. Ir nors skamba lyg papildoma privilegija, tai vis dėlto yra apibrėžta įstatymuose teisė, kuri dažnai lieka nepasinaudota dėl informacijos stokos ar painių procesų.

Kas gali tikėtis ilgalaikio darbo išmokos?

Ilgalaikio darbo išmoką gali gauti darbuotojai, kurie pas vieną darbdavį išdirbo ne mažiau kaip penkerius metus ir buvo atleisti darbdavio iniciatyva dėl priežasčių, nesusijusių su jų elgesiu. 

Tai gali būti etatų mažinimas, įmonės reorganizacija, bankrotas. Jeigu darbuotojas buvo atleistas pažeidęs darbo drausmę ar pats išėjo iš darbo, tokia išmoka nepriklauso.

Taip pat svarbu žinoti, kad jei per tris mėnesius po atleidimo asmuo vėl įsidarbina pas tą patį darbdavį – teisė į išmoką dingsta. Išimtis yra biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas. Darbuotojai, dirbę šiose institucijose, negali pretenduoti į išmoką iš valstybės fondo, bet jas gali gauti iš darbdavio biudžeto.

Kada ir kaip pateikti prašymą?

Ilgalaikio darbo išmoka nėra skiriama iškart. Reikia, kad nuo atleidimo praeitų bent trys mėnesiai. Taip pat išmokos negaus tie, kurių darbo santykiai su tuo pačiu darbdaviu dar galioja ar buvo vėl atnaujinti. Maksimalus prašymo pateikimo terminas – 12 mėnesių nuo atleidimo dienos.

Jei žmogus anksčiau jau yra pateikęs „Sodrai“ prašymą kitai išmokai, naujo prašymo teikti nebūtina. Tačiau jei išmokos nepaskirta per keturis mėnesius – reikėtų kreiptis. 

Taip pat prašymas būtinas, jei žmogus nori oficialaus dokumento arba buvo perkeltas tarp įmonių, kurios priklauso tam pačiam darbdaviui.

Išmokos dydis priklauso nuo darbo stažo

Ilgalaikio darbo išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbuotojo darbo užmokestį prieš atleidimą. Jei žmogus dirbo 5 – 10 metų – jam priklauso vienkartinė 77,58 proc. vieno mėnesio algos išmoka. 

Jei stažas siekia 10 – 20 metų – išmokama 77,58 proc. dviejų algų. Už 20 ir daugiau metų – skiriama 77,58 proc. trijų atlyginimų.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirbdavo vidutiniškai 1 435,43 euro po mokesčių, o išdirbo 20 metų, jis gali gauti apie 2 227 eurų vienkartinę išmoką. Tai gali būti svarbus finansinis pagrindas naujam gyvenimo etapui po darbo praradimo.

Kaip gauti išmoką?

Jei viskas sutampa, tuomet „Sodra“ sprendimą dėl išmokos priima per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo. Išmokama visa suma vienu kartu į asmeninę banko sąskaitą. Išmokai taikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), tad gauta suma šiek tiek mažesnė nei nurodytas bruto dydis.

Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per „Sodros“ gyventojo paskyrą, paštu, kartu pridėjus asmens dokumento kopiją, arba atvykus į „Sodros“ skyrių su asmens dokumentu ir banko sąskaitos numeriu.

Kada gali tekti grąžinti išmoką?

Yra atvejų, kai išmoką teks grąžinti. Pavyzdžiui, jei žmogus nurodė netikslius duomenis, pasirašė sutartį su buvusiu darbdaviu per tris mėnesius arba jeigu atleidimas vėliau teismo ar darbo ginčų komisijos pripažintas neteisėtu. Tokiais atvejais „Sodra“ turi teisę pareikalauti grąžinti sumą.

Šių išmokų fondas formuojamas iš darbdavių įmokų – 0,16 proc. nuo darbo užmokesčio. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas šios įmokos nemoka, jei darbuotojai iš ten atleidžiami, jų išmokas dengia pati įstaiga.

Ilgalaikio darbo išmoka – tai ne tik parama, bet ir pripažinimas už ilgametį darbą. Nors jos gavimo sąlygos yra gana konkrečios, jas žinant galima pasinaudoti tuo, kas priklauso. Tai mažas, bet svarbus socialinio saugumo garantas, įtvirtintas įstatyme ir paremtas solidariu principu.