Elektros kainos sminga žemyn, bet sąskaitos auga: ekspertai įvardijo tikrąsias to priežastis

Pirmasis impulsas kaltinti tiekėjus ar rinkos dalyvius yra puikiai suprantamas. Tačiau sąskaitų augimą lemia kur kas platesnė aplinkybių gama, tokių kaip ilgesnės sutartys, reguliuojamos kainos dalys, infrastruktūros mokesčiai, net valstybės sprendimai ir infliacija. 

Tai reiškia, kad net jei biržos kaina svyruoja žemyn, galutinė vartotojo sąskaita gali kilti dėl kitų faktorių. Kad suprastume tikrąsias priežastis, verta atidžiau pažvelgti į elektros kainodarą, sutartinius niuansus ir rinkos tendencijas. Kodėl gyventojai nejaučia biržos kainų kritimo ir kokių pokyčių galima tikėtis ateityje?

Elektros kaina – ne tik biržos rodiklis

Nors elektros energijos biržos kaina sudaro svarbią galutinės kainos dalį, tai – tik viena iš kelių sudėtinių dalių. Kiekvieno mėnesio sąskaitą formuoja ne tik pati energijos kaina, bet ir skirstymo paslaugų mokesčiai, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis, perdavimo mokesčiai ir kiti papildomi kaštai.

Pavyzdžiui, ESO nustato tarifus už elektros tiekimą iki vartotojo namų. Net jei biržos kaina sumažėja, padidėję skirstymo ar infrastruktūros mokesčiai gali neutralizuoti ar net viršyti energijos pigimą. Todėl sąskaita, kurią gauname kiekvieną mėnesį, labai retai yra tiesioginis biržos kainų veidrodis.

Fiksuotos kainos sutartys – dvigubas kraštutinumas

Daugelis vartotojų Lietuvoje pasirinko fiksuotos kainos elektros tiekimo sutartis, kurios buvo pasirašytos prieš metus ar net anksčiau. Tai reiškia, kad jų mokama kaina buvo nustatyta tuo laikotarpiu, kai elektros biržos kainos buvo rekordinėse aukštumose.

Tiekėjai perka elektros energiją pagal tuometinius tarifus ir per sutarties laikotarpį juos išlaiko. Net jei dabar elektros biržos kaina mažėja, fiksuota sutartis išlieka galioti iki jos pabaigos – vartotojai negali iškart pasinaudoti pigesne elektra. 

Tik baigus galioti sutarčiai arba ją nutraukus, neretai už papildomą mokestį, būtų galima pasirinkti kitą planą, atitinkantį naujas rinkos kainas.

Infliacija ir investicijos į infrastruktūrą

Nepaisant mažėjančios elektros biržos kainos, bendra paslaugų savikaina auga dėl infliacijos ir investicijų į tinklų atnaujinimą. Elektros tiekimo infrastruktūra, tokia kaip laidai, transformatoriai, pastotės, reikalauja nuolatinės priežiūros ir atnaujinimo, o šios investicijos tiesiogiai atsispindi galutinėje kainoje.

Be to, darbo jėgos brangimas, žaliavų kainų augimas bei kiti išoriniai ekonominiai veiksniai taip pat prisideda prie mokesčių už skirstymą ar tinklo priežiūrą didėjimo. Vadinasi, net jei pati elektra pinga, su ja susijusių paslaugų kaina kyla.

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP)

Dar viena sąskaitų augimą lemianti dedamoji – VIAP mokestis. Tai įmoka, skirta remti atsinaujinančios energetikos projektus, elektros energijos gamybą remiamoms jėgainėms ir užtikrinti tam tikrų socialiai svarbių paslaugų tiekimą.

Kasmet VIAP tarifas perskaičiuojamas, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, pavyzdžiui, gamybos išlaidas, rinkos pokyčius ar strateginius energetikos tikslus. Jei šis tarifas padidėja, vartotojai moka daugiau, nepaisant biržos kainų.

Ar galima tikėtis kainų mažėjimo?

Situacija, kai elektros biržos kainos mažėja, bet sąskaitos auga, nėra amžina. Pasibaigus ankstesnėms fiksuotos kainos sutartims ir rinkai stabilizuojantis, dalis vartotojų galės pasinaudoti pigesnės elektros galimybėmis. Tačiau šį procesą gali stabdyti kiti veiksniai, pavyzdžiui, tolimesnė infliacija, nauji reguliaciniai reikalavimai arba investicijų poreikis atsinaujinančiai energetikai.

Taip pat tikėtina, kad ateityje daugės dinaminių planų, kai vartotojas moka pagal realias biržos kainas kiekvieną valandą. Tai suteiktų daugiau galimybių sumažinti sąskaitas tiems, kurie gebės lanksčiai valdyti savo elektros vartojimą.

Ką galima padaryti jau dabar?

Jei jaučiate, kad jūsų sąskaitos per didelės, verta pasidomėti galimybėmis pereiti prie lankstesnio elektros plano arba iš naujo įvertinti savo tiekimo sutartį. Taip pat verta investuoti į energiją taupančius prietaisus, atkreipti dėmesį į energijos vartojimo valdymą namuose.

Svarbiausia yra suprasti, kad sąskaitų augimas nėra vienos grandies kaltė. Tai kompleksinių veiksnių rezultatas, kuriam kiekvienas vartotojas, sąmoningai valdydamas savo pasirinkimus, gali šiek tiek daryti įtaką.