Grynieji pinigai traukiasi iš Lietuvos: ekspertai vis dažniau kalba apie tylų, bet pavojingą procesą

Nors daugeliui šiuolaikinių miestų gyventojų atsiskaitymas kortele ar telefonu atrodo savaime suprantamas, vis dar yra didelė dalis žmonių, kuriems grynieji lieka pagrindinė ir patikimiausia priemonė tvarkytis su kasdieniais reikalais. 

Tačiau ar šis pasirinkimas bus paliktas jų rankose ir ateityje? Bankomatų mažėjimas jau ne vienerius metus pastebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Oficialiai kalbama apie optimizavimą, efektyvumą, augančius kaštus, tačiau neoficialiai vis dažniau pasigirsta įtarimų, kad tai pirmieji žingsniai link visiškos atsisakymo nuo grynųjų pinigų. 

Kodėl būtent dabar bankomatai naikinami sparčiau nei bet kada anksčiau ir kas iš to gali pasipelnyti? O galbūt visa tai tik subtilus kelias į visišką gyventojų finansinį sekimą? Jeigu atsiskaitymas kortele ar telefonu atrodo patogus, tai dar nereiškia, kad jis neturi pasekmių. 

Be alternatyvos gryniesiems, kiekvienas mūsų mokėjimas tampa fiksuojamas, analizuojamas, prieinamas ne tik bankams, bet ir trečiosioms šalims. Grynųjų nykimas tapo ne tik technologiniu žingsniu į priekį, bet ir potencialia rizika žmogaus privatumui.

Grynųjų pinigų traukimosi pradžia

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje bankomatų tinklas gerokai susitraukė. Miestuose jie dar laikosi, tačiau mažesniuose miesteliuose ar kaimuose žmonės vis dažniau susiduria su situacija, kai grynuosius pinigus galima pasiimti tik nuvažiavus keliolika ar net keliasdešimt kilometrų.

Bankai tai aiškina kaštų mažinimu ir skaitmeninės bankininkystės plėtra, tačiau tai tik dalis tiesos. Skaitmenizacija bankams tikrai naudinga, tiek dėl operatyvumo, tiek dėl galimybės rinkti duomenis. Tačiau kai tokia politika pradeda riboti žmonių pasirinkimo galimybes, kyla klausimas, ar tai nėra sąmoninga ir tikslinga strategija grynuosius eliminuoti?

Juk išimti bankomatą paprasta, bet sugrąžinti jį vėl kainuoja papildomai. Tad šis procesas, nors vykdomas tyliai, yra labai sunkiai atšaukiamas.

Be to, kai kurie bankai jau viešai deklaruoja tikslą sumažinti grynųjų pinigų operacijas iki minimumo. Įdomu, kad ši tendencija pastebima ir valstybės institucijose vis dažniau socialinės išmokos mokamos į korteles, o viešos įstaigos tiesiog nepriima grynųjų pinigų.

 Tai ne tik pasako daug apie sisteminius pokyčius, bet ir primena, kad grynieji pinigai po truputį išstumiami iš visų mūsų gyvenimo sferų.

Kas iš to laimi?

Vienas iš akivaizdžiausių šios situacijos laimėtojų – bankai. Kiekviena kortelės operacija reiškia uždirbtą procentą nuo kiekvieno mūsų pirkinio. Su grynaisiais taip nėra. Jais atsiskaityti nieko nekainuoja nei vartotojui, nei prekybininkui. 

Be to, skaitmeninė bankininkystė leidžia bankams ne tik generuoti pajamas iš komisinio mokesčio, bet ir kurti išsamias klientų elgsenos duomenų bazes.

Šiuos duomenis galima naudoti tiek reklamai, tiek rizikos vertinimui, tiek politinėms ar komercinėms prognozėms. Kitaip tariant, kiekvienas mūsų mokėjimas – tai ne tik finansinė operacija, bet ir papildoma informacija apie mūsų gyvenimą. 

Grynųjų pinigų atveju tokio skaidrumo nėra, todėl ši forma tampa tarsi nepatogia, nevaldoma ir iš sisteminės perspektyvos nepageidaujama.

Nepamirškime ir saugumo klausimo. Oficialiai skelbiama, kad grynieji pinigai yra rizikingi dėl sukčiavimų ar šešėlio. Tačiau pamirštama, kad skaitmeninė erdvė turi savų pavojų – duomenų vagystės, sistemos gedimai, net politinis spaudimas gali lengvai paveikti žmogaus galimybę naudotis savo lėšomis. 

Tokie pavyzdžiai jau ne kartą pasirodė pasaulyje, o kai kurios platformos šaldė vartotojų sąskaitas dėl politinių priežasčių ar techninių trikdžių.

Ar galime apsiginti nuo visiško grynųjų išnykimo?

Tam tikros valstybės jau bando įtvirtinti teisinę apsaugą gryniesiems – įpareigoti prekybininkus priimti ir grynuosius pinigus, užtikrinti, kad bankomatai nebūtų visiškai panaikinti iš mažesnių gyvenviečių. 

Tokios iniciatyvos svarbios ne tik socialiai pažeidžiamoms grupėms, kurios sunkiau prisitaiko prie skaitmeninių sprendimų, bet ir visiems mums, kaip saugiklis nuo sisteminės priklausomybės.

Reikia ir mūsų sąmoningumo, kol turime pasirinkimą, verta jį išlaikyti. Atsiskaityti grynaisiais bent dalį pirkinių, pareikalauti alternatyvos, kai kur nors jų nepriima, kalbėti apie šią temą ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir su politikais, bendruomenėse. 

Nes kai pasirinkimo nebeliks – bus per vėlu ginčytis. Grynųjų pinigų nykimas nėra tik finansinė tema. Tai – klausimas apie mūsų laisvę, privatumą, pasirinkimą. Ir jei dabar nesustosime ir nepaklausime, kodėl taip vyksta, po kelių metų galime atsibusti pasaulyje, kuriame visa, ką turime, priklauso ne nuo mūsų, o nuo mygtuko kažkieno kito sistemoje.