„Ignitis“ atskleidė: šie sprendimai padėjo įmonėms sutaupyti iki 100 tūkst. eurų

Laikini elektros kainų šuoliai – paskutinis toks buvo kovo 31 d. – dažniau pasitaiko dėl reikšmingų anomalijų, pavyzdžiui, jungčių pralaidumų ribojimo, ekstremalių oro sąlygų, gamybos svyravimų, prekybos biržoje niuansų.

„Ignitis“ verslo klientų ir plėtros vadovo Haroldo Nausėdos teigimu, verslui verta sugebėti prisitaikyti ir išnaudoti atsirandančias galimybes, mat panašūs svyravimai dar ne vienus metus – iki šalyje išvystysime papildomus balansavimo ir gamybos pajėgumus – bus Lietuvos tikrovės dalimi.

Verslai jautresni nei gyventojai

„Gyventojai staigiems elektros kainų šuoliams mažiau jautrūs, nes didžioji dalis turi fiksuotos kainos planus, tad trumpalaikiai svyravimai jiems nė motais. Be to gyventojams tenka iki 30 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos.

Situacija su organizacijomis atvirkštinė – jos ne tik sunaudoja virš du trečdalius visos elektros energijos Lietuvoje, tačiau dažniausiai naudojasi su biržos kaina susietais planais. Tad čia, ypač jeigu kalbame apie gamybos įmones, jautrumas kainos pokyčiams ypač didelis.

Turime klientų, kuriems toks vienos dienos kainų pikas, koks buvo kovo 31 d., reiškia, kad sąskaita už suvartotą elektros energiją bus dešimtimis tūkstančių eurų didesnė“, – sako „Ignitis“ verslo klientų ir plėtros vadovas.

„Litgrid“ pateikiamais duomenimis, 2024 m. Lietuvoje suvartota 11,504 TWh elektros energijos ir iš šio kiekio tik 3,257 TWh suvartojo gyventojai.

Verta rasti tinkamą balansą

H. Nausėdos teigimu, iš anksto perspėti apie artėjantį kovo 31 d. kainų piką, kuomet elektros kaina kilo iki 773,00 Eur/MWh, „Ignitis“ verslo klientai sugebėjo pakoreguoti savo elektros vartojimą ir jį – lyginant su planuojamu vartoti kiekiu – sumažino 7-13 proc. Visa tai jiems leido sutaupyti iki 100 tūkst. Eur.

„Matome, kad verslai demonstruoja lankstumą ir geba reaguoti į kainos pokyčius. Žinoma, įmonė įmonei nelygu – dalis mūsų klientų tiesiog technologiškai negali mažinti energijos vartojimo – jis turi išlikti stabilus nepaisant kainos svyravimų. Tokiais atvejais struktūrinį vartojimo stabilumą rekomenduojame paremti kainos stabilumu, t. y. fiksuoti kainas arba rinktis mišrų planą, kur dalis patiekiamo elektros kiekio yra fiksuotos kainos, dalis – susieta su birža.

Kitoms įmonėms patariame plėtoti vidines lankstumo galimybes: tiek infrastruktūrines, pavyzdžiui, įsivertinant galimą energijos kaupiklių naudą, tiek organizacines, kuomet apskaičiuojama ties kokiu energijos kainos lygiu vartojimas mažinamas, kada – stabdomas, arba priešingai – reikšmingai didinamas, kad kuo geriau būtų išnaudotas žemų kainų periodas“, – pasakoja vadovas.

Jo teigimu, kadangi rekordiškai aukštų ar žemų kainų epizodai kartosis, visos organizacijos turi pasidaryti du svarbius dalykus.

Visų pirma – skirti laiko ir priimti strateginius sprendimus dėl energijos įsigijimo modelio. Priimdami sprendimus turi atlikti energijos kainų jautrumo analizę ir įtaką veiklai bei bendriesiems kaštams. Tai atlikę turėtų gauti atsakymą ar verta fiksuotis kainas ar ne ir kuriam laikui.

Antrasis uždavinys – įsivertinti savo veiklos aspektus ir techninį parengtumą bei nusimatyti priemones reaguoti į kainų signalus, – tiek kainų kilimo, tiek kritimo atvejais. Atlikus šiuos veiksmus rinkos ekstremumai gali patapti galimybėmis ir konkurencinio pranašumo šaltiniu.