Lietuviai turėtų pasiruošti pačiam blogiausiam: štai kas iš tikrųjų brangina maistą ir kodėl tai dar nesibaigs

Vartotojai suka galvas, ekonomistai kelia antakius, o sprendimų vis dar ieškoma. Maisto kaina jau seniai nebėra tik etiketė ant prekės, tai termometras, rodantis ir pasaulinę situaciją, ir vietos problemas. 

Kainų augimą veikia ne vien vežimų kaina ar oro sąlygos, įtakos turi ir energetikos krizės, geopolitiniai iššūkiai, net vartotojų lūkesčiai. O visa tai susidėlioja į vieną žinutę – už duoną ir pieną teks pakloti daugiau.

Ką tai reiškia mums, paprastiems pirkėjams? Realybę, kurioje nebeužtenka tik paieškoti akcijų, reikia iš esmės keisti pirkimo įpročius, planuoti kitaip, o kai kuriems net ir grįžti prie nuosavų daržų. Tačiau prieš kalbėdami apie prisitaikymą, pažiūrėkime, kas stumia kainas į viršų.

Pasauliniai veiksniai, kurie veikia vietinę piniginę

Kainų kilimas Lietuvoje glaudžiai susijęs su tuo, kas vyksta už mūsų šalies ribų. Pasaulinės žaliavų kainos šiuo metu išlieka itin aukštos, pavyzdžiui, kviečių, pieno miltelių, kakavos ar net aliejaus kainos veikia visų grandžių prekybininkus. 

Geopolitiniai konfliktai, nuo Ukrainos iki Artimųjų Rytų, taip pat neskatina stabilumo. Skaičiai kalba patys už save, per kelis mėnesius infliacija Lietuvoje šoktelėjo nuo 1,5 proc. iki 3,7 proc. Tokie pokyčiai jau neatrodo kaip laikini svyravimai, tai ilgalaikės tendencijos, kurias ignoruoti būtų klaida.

Tačiau ne tik pasaulis lemia tai, kas vyksta mūsų parduotuvių lentynose.

Vidaus problemos: nuo energijos iki atlyginimų

Energetikos kainos – vienas svarbiausių faktorių, galinčių keisti visą kainų struktūrą. Elektros ir dujų kainų šuolis per pastaruosius metus padarė didžiulę įtaką tiek gamybos, tiek transportavimo išlaidoms. 

O tai yra tiesioginis kelias į brangesnį maistą. Be to, auga ir darbo jėgos kaina. Žmonės džiaugiasi didesnėmis algomis, bet tuo pačiu tai didina gamybos sąnaudas. Šias išlaidas verslas dažnai perkelia tiesiai į galutinius pirkėjus.

Tad net jei pasaulinės žaliavos kiek stabilizuosis, be struktūrinių pokyčių šalies viduje, stabilumo nepavyks pasiekti.

Vyriausybės pastangos – reali pagalba ar tik formalumas?

Vyriausybė šiemet žengė keletą žingsnių, įkūrė Maisto tarybą, kuri turėtų sekti kainų augimą ir ieškoti sprendimų. Tačiau kol kas realių rezultatų – nematyti. Ekspertai jau spėjo išsakyti kritiką, nes šiuo metu yra per mažai konkrečių priemonių, per daug kalbų.

Ilgalaikiai sprendimai, tokie kaip žemės ūkio inovacijos, konkurencijos didinimas tarp tiekėjų ar parama vietiniams gamintojams, vis dar tik popieriuje. Kol šie žingsniai nėra įgyvendinti, galima tikėtis, kad kainos toliau kyla, o ne krinta.

Kaip reaguoja pirkėjai?

Lietuviai po truputį keičia savo įpročius. Vis daugiau žmonių perka tada, kai būna nuolaidos, ieško pigesnių prekės ženklų ar renkasi vietinę produkciją. Atsiranda net nauja mada, pirkti daug ir retai, taip mažinant impulsinių pirkimų skaičių.

Taip pat auga susidomėjimas savarankišku daržovių auginimu. Net mieste gyvenantys žmonės atranda palanges, balkonų lysves ar bendruomeninius daržus.

Toks vartotojiškas atsargumas jau tampa norma. Ir panašu, kad tai ne trumpalaikė reakcija, o ilgalaikė nauja realybė.

Kas mūsų laukia toliau?

Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad metinė infliacija šiemet turėtų siekti apie 3,3 proc. Tai yra švelnesnis tempas nei anksčiau, bet nuo to kainos nemažėja. Maisto produktai greičiausiai brangs ir toliau, tik lėčiau.

Vis dėlto tai reiškia, kad pirkėjai ir toliau jaus kainų spaudimą. O verslas bei valdžia – spaudimą pasiūlyti sprendimus.

Tad jei tikitės, kad kainos vėl grįš į priešpandeminį lygį – tikėtis verta, bet geriau neplanuoti. Geresnė strategija yra stebėti situaciją, planuoti pirkinius, pirkti sąmoningai. Tik tada įmanoma išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikių ir galimybių.