Lietuvos verslai augina sparnus, bet pamiršta saugos diržus: kas slypi už šių skaičių?

Kone pusė (47 proc.) šalyje veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių šiais metais planuoja veiklos plėtrą, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas kartotinis verslo įmonių tyrimas. Jo metu buvo atlikti daugiau nei 400 pokalbių su atstovais iš SVV įmonių, kuriose dirba iki 250 darbuotojų.

Šį 47 proc. rodiklį galima vertinti labai pozityviai − nuo 2023 m. per dviejų metų laikotarpį plėtrai nusiteikusių SVV įmonių dalis Lietuvoje ūgtelėjo 15 procentinių punktų. Svarbu akcentuoti, kad toks aukštas nusiteikimo investuoti augimas fiksuojamas neblėstančių išorinės aplinkos iššūkių fone.  

Kartu su plėtros ambicijomis auga ir rizikų lygis. Tačiau SVV įmonių praktika priimti sprendimus rizikoms užkardyti ir pasirinkti draudimo apsaugą – nepastovi ir šokinėjanti tarp kraštutinumų, kaip lietuviški metų laikai. Didžioji dalis šalyje veikiančių SVV įmonių (93 proc.) turi bent vieną draudimo apsaugą ir tai nenuostabu − čia atsispindi privalomasis draudimas, pavyzdžiui, transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė.

O kokį vaizdą matytume neskaičiuojant privalomojo draudimo, kurio verslas negali išvengti? Tyrimo duomenys rodo, kad 19 proc. arba 1 iš 5 SVV įmonių neturi jokio savanoriško draudimo. Taigi, priima sąmoningą sprendimą ignoruoti jų verslui būdingas rizikas.

Nuspręsdamos nesidrausti įmonės dažniausiai vadovaujasi verslo pasaulyje vyraujančiais mitais. Visų pirma, nemenka dalis nesidraudžiančių įmonių nurodo tam nematančios poreikio – taip teigia 47 proc. apklaustų SVV įmonių.

Neretai manoma, kad nelaimės nutinka retai, todėl tikimybė susidurti su nuostoliais atrodo menka (27 proc.). Kai kurios įmonės remiasi ankstesne patirtimi – jei, tarkim, 10 metų nieko neįvyko, vadinasi, taip bus ir toliau. Tačiau mūsų patirtis rodo, jog nė viena įmonė nėra visiškai apsaugota nuo netikėtų įvykių, galinčių sukelti reikšmingų finansinių nuostolių.

Verslų savininkai neretai neįvertina visų galimų rizikų. Pavyzdžiui, daroma prielaida, kad administracinę veiklą vykdančiai įmonei ar mažai kanceliarinių prekių parduotuvei dideli pavojai negresia. Tačiau nepasveriama, kad žiemą prie parduotuvės paslydęs ir susižalojęs klientas gali kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo.

Pagal civilinį kodeksą, pastato savininkas atsako už įvykius net ir tada, kai nėra tiesioginės jo kaltės. Jei laiptai buvo nepakankamai pabarstyti ar nuo stogo nukritęs varveklis sužeidė praeivį, atsakomybė tenka savininkui. Pasitaiko ir tokių situacijų, kai klientai nepamato stiklinių durų ar vitrininių langų ir atsitrenkę patiria sužalojimus – nosies lūžius, galūnių traumas ar kitus sveikatos sutrikdymus.

Dažnas verslas klaidingai mano, kad draudimas apsiriboja vien žalos atlyginimu – jei nutiko įvykis, bus išmokėta kompensacija. Tačiau, pavyzdžiui, verslo civilinės atsakomybės draudimas apima kur kas daugiau. Jis padeda ne tik sumažinti finansinę naštą, bet ir apsaugoti įmonės reputaciją. Įvykus žalai patariame, kokius veiksmus atlikti, kokius dokumentus pateikti, bendraujame su nukentėjusiais, perimame visą žalos reguliavimo procesą. Tai didelė pagalba verslui, apie kurią dažnai nepagalvojama.

Įdomu tai, kad sprendimas nesiimti rizikų valdymo draudimo forma nėra susijęs su įmonių finansine situacija. Tyrimo rezultatai parodė, kad SVV įmonių dalis, kurios nurodo negalinčios skirti draudimo reikmėms finansinių resursų arba šiam tikslui nėra suplanavę biudžete išlaidų, siekia.... 0 proc.

Prieš dvejus metus identiškos imties SVV tyrime tokių įmonių dalis siekė 8 proc. Taigi, pastaraisiais metais smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje džiaugėsi sustiprėjęs finansiškai ir įgijęs tvirtesnio finansinio pagrindo, tačiau rizikų valdyme pokyčiai ateina lėtesne eiga.