Pasaulio pinigai slepia beprotiškų istorijų: pasakė, kas nutiko su lietuvišku litu ir daugiau neįtikėtinų istorijų

Pinigų istorija pilna siurprizų. Nuo gyvūnų odų, gėlių krepšelių vertės infliacijos laikotarpiu iki šiuolaikinių polimerinių banknotų, kurie neperšlampa ir neplyšta net išskalbti. Kiekvienas faktas primena: pinigai – ne tik apie ekonomiką, bet ir apie tai, kaip skirtingos tautos mąsto, reaguoja į krizes ar netgi žaidžia su sistemomis.

Kai kurie valiutų faktai gali priversti nustebti, kiti – šyptelėti ar net pakelti antakius. Ir vis dėlto kiekvienas jų atskleidžia dalelę pasaulio, kuriame gyvename. Tad kurie faktai – keisčiausi, įspūdingiausi ir labiausiai nustebinantys?

Pinigai, kurių medžiagos ir formos pranoko visus standartus

Seniausi žinomi pinigai – ne popieriniai, o metaliniai, atsiradę dar VII amžiuje prieš mūsų erą Libijoje. Tuo tarpu XIX amžiaus Aliaskoje žmonės pinigams naudojo gyvūnų odą. Šiandieninėje valiutų gamyboje daugelyje šalių naudojama ne popierius, o bendra bendra medžiagų – dažniausiai medvilnės ir lino – kompozicija, užtikrinanti ilgaamžiškumą.

Kinija sugebėjo net šiuolaikiniame pasaulyje išlaikyti netikėtumo dvasią – ant jų banknotų kartais galima rasti net vestuvių skelbimus. Ta pati šalis išleido ir bene sunkiausią oficialią monetą – net penkių kilogramų svorio.

Australija, Naujoji Zelandija, Tailandas jau seniai naudoja polimerinius banknotus. Jie tvirti, atsparūs drėgmei ir tarnauja gerokai ilgiau. Tai nauja era valiutų gamyboje, kur svarbu ne tik vertė, bet ir patvarumas.

Infliacija, keistai skaičiai ir lošimo kortos vietoje pinigų

Zimbabvėje 2000 metais fiksuota rekordinė infliacija – daugiau nei 321 milijonai proc. per metus. Gyventojai vienu metu turėjo net trilijono nominalo kupiūras, kurios neturėjo realios vertės. Galiausiai šalis perėjo prie JAV dolerio kaip stabilios alternatyvos.

Mianmaras stebino pasaulį savitu požiūriu į skaičius – jų banknotai buvo sukurti su 35, 45, 75 ar net 90 vienetų nominalu. Tuo tarpu kolonijinėje Kanadoje pirmieji pinigai buvo lošimo kortos, kurios būdavo antspauduojamos ir naudojamos kaip oficiali valiuta.

Ir dar, JAV doleris, nors dažnai laikomas vieninteliu „dolerišku“ pinigu, naudojamas net 27 pasaulio valstybėse. Tiesa, šioje šalyje draudžiama vaizduoti gyvus žmones ant banknotų, o 70 proc. visų dolerių grynaisiais laikomi ne JAV teritorijoje.

Nacionaliniai pasididžiavimai ir kultūriniai simboliai

Lietuvos litas, kaip nacionalinė valiuta, buvo įvestas 1993 metais – praėjus vos keleriems metams po nepriklausomybės atkūrimo. Jis pakeitė laikinus talonus, kurie dėl savo išvaizdos buvo praminti „vagnorkėmis“. Litas tapo vienu svarbiausių atkurtos valstybės simbolių – ant banknotų puikavosi žymios asmenybės, tautiniai akcentai ir kultūriniai motyvai. 

Nors ši valiuta gyvavo kiek daugiau nei du dešimtmečius, daugeliui lietuvių ji iki šiol kelia nostalgiją. 2015 metais šalis perėjo prie euro, tačiau litai vis dar keičiasi į naująją valiutą, o kolekciniai banknotai bei monetos išlieka vertingi ne tik finansiškai, bet ir istoriškai.

Ukrainos grivna – viena jauniausių nacionalinių valiutų, įvesta tik 1996 metais po nepriklausomybės atkūrimo. Ji pakeitė laikinas kupono-karbovanco sistemas ir tapo vienu ryškiausių ekonominio stabilumo ženklų šalyje.

Tuo tarpu Sovietų Sąjunga leido ne tik simbolines kupiūras, bet ir tikrą aukso valiutą – vadinamuosius „červoncus“. Šios monetos, kaip ir dabar kai kurie eurai ar frankai, ne tik turėjo nominalią vertę, bet ir buvo realiai brangios dėl aukso turinio.

Galiausiai – europinė valiuta. Eurai, nors palyginti jauni, jau įsitvirtino kaip viena stipriausių valiutų pasaulyje. Kiekvienas banknotas iliustruoja architektūros laikotarpius – nuo senovės iki šiuolaikinių formų, simbolizuojančių bendrą Europos istoriją.