Pensijų nelygybė Europoje pribloškia: vieni gauna tūkstančius, o Lietuva rikiuojasi apačioje, šokiruoja net ekspertus

Nelygybė tarp valstybių – didžiulė, moterys vis dar gauna gerokai mažesnes išmokas nei vyrai, o vidutinis pensijų adekvatumas Europos Sąjungos šalyse išlieka nepakankamas. Nors viešai deklaruojama, kad senjorų gerovė yra prioritetas, skaičiai rodo, jog tarp pažadų ir realybės yra plati spraga.

Remiantis naujausios „OECD“ ataskaitos „Pension at a Glance 2023“ duomenimis, pensijos yra pagrindinis senyvo amžiaus žmonių pajamų šaltinis daugelyje Europos šalių. Kai kuriose valstybėse jos sudaro net daugiau kaip 70 proc. bendrųjų pajamų, kai kur net viršija 80 proc.

Kiek vidutiniškai gauna Europos pensininkai?

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2022 metais vidutinės senatvės pensijų išlaidos vienam gavėjui ES siekė 16 138 eurų per metus, o tai maždaug 1 345 eurų per mėnesį. Tačiau čia pasibaigia bendrumai ir prasideda didžiuliai skirtumai tarp šalių.

Mažiausiai gavę senjorai gyveno Bulgarijoje, kur jų metinės pensijų išmokos siekė vos 3 611 eurų. Tuo metu Liuksemburge išmokos siekia net 31 385 eurus. Jei įtrauktume EFTA ir kandidate į ES šalis, diapazonas dar labiau išsiplėstų, nuo 1 648 eurų per metus Albanijoje iki 35 959 eurų Islandijoje.

Šiaurės Europos šalys išsiskiria kaip turtingiausios, Danija ir Norvegija taip pat peržengė 30 000 eurų ribą. Švedijoje vidutinė pensija siekė 22 436 eurus, Suomijoje – 21 085 eurus.

Lietuva taip pat atsidūrė apačioje, gerokai žemiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Metinė vidutinė pensija mūsų šalyje siekia tik 5 323 eurus, o tai yra vos 444 eurai per mėnesį.

Rytų Europa lieka užnugaryje

Balkanų šalys ir Rytų Europos valstybės patenka tarp prasčiausiųjų. Turkijoje metinė senatvės pensija 2022 metais siekė vos 2 942 eurus. Bosnija ir Hercegovina – 3 041 eurą, o Serbija – 3 486 eurus. Nors juos šiek tiek lenkia Juodkalnija (3 962 eurai), skirtumas minimalus. 

Šie skaičiai atskleidžia, kaip toli šios šalys atsilieka nuo ES vidurkio.

Tuo tarpu ES didysis ketvertas, Italija, Prancūzija, Ispanija ir Vokietija, rikiuojasi vienas šalia kito aukščiau vidurkio. Italijoje pensijos siekia 19 589 eurus per metus, Prancūzijoje – 18 855, Ispanijoje – 18 100, o Vokietijoje – 17 926 eurus.

Pirkimo galia šiek tiek išlygina skirtumus

Svarbu suprasti, kad vien nominalios pensijos dar neparodo realios senjorų perkamosios galios. Gyvenimo išlaidos įvairiose šalyse skiriasi, todėl įvertinus pirkimo galios standartus (PPS), skirtumai šiek tiek susilygina.

Pavyzdžiui, ES šalyse nominalių pensijų skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios siekia 8,8 karto, tačiau pagal PPS šis santykis sumažėja iki 3,5 karto. Tai rodo, jog kai kuriose pigesnėse šalyse maža pensija gali reikšti daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Didžiausias pensijas pagal PPS turėjo Austrija – 21 162 PPS. Mažiausias – Slovakija (5 978 PPS) tarp ES šalių, o tarp visų šalių – Albanija (3 019 PPS). Įdomu tai, kad Turkija pagal PPS lenkia net kelias ES valstybes – ten vidutinis senjoro „pirkimo galios“ pensijų dydis siekė 8 128 PPS.

Senatvė Europoje vieniems dosni, kitiems skurdi

Skaičiai kalba patys už save. Europos pensijų sistema tebėra nelygi. Vakarų, ypač Šiaurės Europos šalys, užtikrina gerokai solidesnį gyvenimo lygį senatvėje, kai tuo tarpu Rytų ir Pietryčių Europos valstybėms tenka kovoti ne tik dėl adekvačių išmokų, bet ir dėl bazinio orumo. 

Net ir tokiose srityse kaip pensijos, socialinio saugumo simbolis, vis dar juntamas gilus Europos padalijimas.