Tvarkyti pinigus nesudėtinga: keli pagrindiniai principai, kuriuos verta paversti kasdiene rutina

Šiemet atsakingo skolinimo bendrovė „Credit24“ pradėjo socialinės atsakomybės projektą „Nematomi finansai“, kurio tikslas – edukuoti gyventojus ir padėti jiems finansinio raštingumo principus pritaikyti kasdieniame gyvenime.

„Net paprastos taisyklės, jei jų laikomasi nuosekliai, gali tapti nematomais pagalbininkais: jos padeda jaustis finansiškai saugiau, išvengti nereikalingų išlaidų ir priimti apgalvotus sprendimus“, – teigia Tomas Bataitis, „Credit24“ vadovas.

Jis išskiria svarbiausius finansinio raštingumo principus, nuo kurių taikymo reikėtų pradėti.

Viskas prasideda nuo biudžeto

Norėdami sudaryti biudžetą turėsite išmokti atskirti būtinus poreikius nuo norų. Poreikiai yra būtinos kasdienio gyvenimo išlaidos, pavyzdžiui, būsto nuoma ar paskola, maistas, transportas, komunaliniai mokesčiai, sveikatos priežiūra. Norai – pramogos, kelionės, išmanieji įrenginiai, skanėstai, aksesuarai.

„Asmeninis biudžetas – tai jūsų pajamų ir išlaidų planas. Turint aiškų planą daug lengviau žinoti, ką galite sau leisti, o kur verčiau pataupyti. Biudžetas padeda išvengti nereikalingų išlaidų, sukaupti santaupų nenumatytiems atvejams ir pasiekti norimus finansinius tikslus“, – sako finansų ekspertas.

Pradžiai jis pataria bent mėnesį fiksuoti visas savo išlaidas – užsirašyti, kam konkrečiai leidžiate pinigus. Tuomet išlaidas suskirstyti į kategorijas ir įvertinti, kur išleidžiama daugiausia, ar yra galimybių sumažinti išlaidas ir daugiau atidėti taupymui.

Kitas žingsnis – sudaryti kito mėnesio planą. Plačiai žinomas „50-30-20“ modelis. Pagal jį 50 proc. pajamų skiriama būtiniausiems poreikiams, 30 proc. – norams, o 20 proc. – santaupoms ar investicijoms. Nuspręskite, kiek skirsite būsto išlaidoms, maistui, transportui, pramogoms ir stenkitės neviršyti šios sumos. Įtraukite taupymą kaip būtinųjų išlaidų kategoriją. Planuodami išlaidas atskirkite fiksuotas išlaidas nuo kintamų, kurias visuomet reikia stebėti atidžiau.

„Belieka pabandyti šio plano laikytis. Biudžeto planavimas pareikalaus disciplinos, bet greitai parodys, kur dingsta pinigai. Aiškus biudžetas, kurio pavyksta laikytis, leidžia sukaupti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams – tai dar vienas itin svarbus žingsnis finansinio saugumo link“, – teigia bendrovės atstovas.

Investavimas ir kaupimas ateičiai

Tad taupydami ir sumaniai planuodami biudžetą ilgainiui sukaupsite tam tikrą santaupų sumą. Tačiau laikyti visus pinigus grynaisiais ar tiesiog sąskaitoje nėra pats geriausias sprendimas, nes laikui bėgant pinigų perkamoji galia dėl infliacijos mažėja.

Dėl šios priežasties verta pasvarstyti apie investavimą – savo pinigų „įdarbinimą“ siekiant išsaugoti ir padidinti jų vertę.

„Investuodami galite sukaupti didesnę sumą pensijai, vaikų studijoms ar kitam svarbiam tikslui. Kuo anksčiau pradėsite investuoti, tuo geriau – kas mėnesį skiriant po keliolika ar keliasdešimt eurų per daugelį metų investicijos gali užaugti iki reikšmingos sumos. Žinoma, investuojant svarbu suprasti, kad grąža nėra garantuota ir visuomet susijusi su rizika. Todėl kiekvienas turi rasti sau priimtiną rizikos lygį – nuo visiškai saugių indėlių iki rizikingesnių investicijų – akcijų ar jų fondų“, – pataria „Credit24“ vadovas.

Gana dažnai gyventojai renkasi paprasčiausius indėlius banke – tam tikra suma padedama banke nustatytam laikotarpiui ir už ką gaunamos palūkanos. Indėliai yra laikomi saugia investicija – Lietuvoje valstybė apdraudžia juos iki 100 000 eurų, todėl net bankui bankrutavus ši suma būtų grąžinta. Tiesa, jų palūkanos nėra didelės.

Norint investuoti savarankiškai, galima rinktis obligacijas, kurios suteikia palūkanas ir yra palyginti saugios, akcijas, kurios ilgainiui gali duoti didesnę grąžą, bet jų vertė svyruoja, arba investicinius fondus, kurie diversifikuoja pinigus ir tinka pradedantiesiems.

Kaupdami pensijų fonduose taip pat investuojate – šį darbą patikite pensijų fondų valdytojams.

„Taigi, pirmiausia reikia įsivardinti savo taupymo ar investavimo tikslą ir laikotarpį. Antra, būtina nusistatyti rizikos toleranciją, nuo kurios priklausys investavimo strategija. Trečia, labai svarbu investicijas diversifikuoti – nesudėti visų lėšų į vieną investiciją“, – pataria ekspertas.

Atsakingas skolinimasis

Anot T. Bataičio vis dar pasitaiko išgirsti nuomonę, kad skolinasi tik taupyti nemokantys ar finansinės drausmės neturintys žmonės, tačiau tai – klaidingas požiūris.

„Kartais pasiskolinti pinigų gali būti naudinga – pavyzdžiui, įsigyjant būstą ar investuojant į išsilavinimą paskola leidžia pasiekti tikslą anksčiau ir išskaidyti jo finansinę naštą per ilgesnį laiką. Tačiau skolinimasis visuomet įpareigoja, todėl labai svarbu tai daryti atsakingai, įvertinus visas aplinkybes“, – teigia jis.

Kada skolintis, o kada taupyti pirkiniui? Tai priklauso nuo pirkinio pobūdžio ir finansinės situacijos. Finansų ekspertai pataria skolintis tik tokiems tikslams, kurie kuria ilgalaikę vertę. Pavyzdžiui, nuosavas būstas – tai turtas, kuris ilgainiui išlaiko ar net didina vertę, todėl būsto paskola laikoma pateisinama finansine našta.

Dar vienas iš pagrįstų atvejų skolintis – kai iškyla būtinas ir neatidėliotinas poreikis. Sugedęs vienintelis šeimos automobilis, be kurio neįmanoma pasiekti darbo ar nuvežti vaikų į mokyklą, nebeveikianti skalbimo mašina – tai situacijos, kai laukti tiesiog nėra kada.

Kita vertus, jei planuojate skolintis tam, kas bus suvartota greitai ir neduos ilgalaikės naudos, vertėtų labai gerai pagalvoti. Pavyzdžiui, kelionė ar naujas telefonas – tai ne poreikiai, o norai, kuriems galima susitaupyti.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad paskola – tai ne tik pasiskolinta suma. Ji visada turi kainą: palūkanas ir įvairius mokesčius.

„Visada rinkitės tik iš žinomų, gerą reputaciją turinčių finansinių paslaugų teikėjų. Lietuvoje vartojimo kredito davėjai privalo turėti licenciją, o jų sąrašą skelbia Lietuvos bankas“, – priduria T. Bataitis.

Finansinės schemos ir sukčiai

Išmokus tinkamai valdyti savo finansus reikia juos mokėti ir apsaugoti. Finansiniai sukčiai tampa vis išmanesni – jie moka įtikinti, skubina, imituoja oficialias institucijas ir manipuliuoja emocijomis.

Sukčiai veikia įvairiai: apsimeta bankais ir žinomomis įmonėmis, prašo suteikti asmeninius duomenis ir vagia prisijungimų kodus. Investiciniai sukčiai žada greitą pelną be rizikos, romantiniai – kuria emocinį ryšį, o vėliau prašo finansinės paramos. „Pinigų mulai“ prašo neteisėtų finansinių paslaugų, kurias padarę galite patys likti apkaltinti sukčiavimu.

„Būkite atsargūs su netikėtais skambučiais, SMS ar el. laiškais. Jei kas nors prašo įdiegti programą, pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“ ar atidaryti nuorodą – sustokite. Prisiminkite, ar išvis turite sąskaitą tame banke, ar tikrai laukiate siuntinio, ar esate kaip nors susiję su minima įstaiga“, – pataria T. Bataitis.

Patikimos įstaigos niekada neprašo slaptažodžių ar kitų duomenų telefonu ar el. paštu. Jei prieš suteikiant paskolą prašoma sumokėti „sutarties“ ar „administravimo“ mokestį, tai taip pat apgaulė. Sukčiai dažnai ragina skubėti.

Garantuotas pelnas be rizikos – dar vienas sukčiavimo požymis, nes garantuoto pelno investuojant nebūna. Rašybos klaidos, keisti el. pašto adresai ar netvarkingos svetainės taip pat yra rimti įspėjamieji ženklai.

Jei tapote sukčių auka, nedelsdami kreipkitės į savo banką, praneškite policijai ir Lietuvos bankui, saugokite visus įrodymus ir, jei atskleidėte asmeninius duomenis, stebėkite ar blokuokite sąskaitas, keiskite slaptažodžius bei informuokite kredito biurus.