Valdžia dalina milijonus bendruomenėms: kaimynystė su elektrinėmis keičia Lietuvos bendruomenes

Lietuvoje sparčiai plėtojant saulės ir vėjo elektrines, vis daugiau bendruomenių atsiduria jų kaimynystėje. Šalia gyvenantiems žmonėms tai gali reikšti ne tik tam tikrus nepatogumus, pavyzdžiui, šešėliavimą, bet ir įvairias naudas.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, visų didesnių nei 100 kW komercinių saulės ir vėjo elektrinių, kurioms leidimas gamybai išduotas po 2023 m. liepos 1 d., valdytojai moka gamybos įmoką – 1 eurą už pagamintą megavatvalandę elektros energijos.

Arčiausiai vėjo ir saulės elektrinių gyvenantiems namų ūkiams tiesiogiai išmokama 15 proc. surinktos gamybos įmokų sumos. Likusi dalis, skelbiant konkursus, paskirstoma vietos bendruomenių projektams ir administravimui.

Pirmieji finansuoti bendruomenių projektai

Pernai vasarą Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė pirmuosius kvietimus vietos bendruomenėms teikti paraiškas. Finansavimą savo projektams gavo penkiolika bendruomeninių organizacijų, įsikūrusių skirtinguose Lietuvos regionuose: Mažeikių, Kelmės, Telšių, Šakių, Kaišiadorių, Vilkaviškio ir Anykščių rajonuose. Skirtos sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki daugiau nei 30 tūkst. eurų.

Gautas lėšas bendruomenės planuoja panaudoti įvairioms veikloms: organizuoti bendruomenines šventes, įsigyti maisto priekabą ir kita. Vis dėlto tarp finansuotų iniciatyvų išsiskiria į ilgalaikį tvarumą orientuoti projektai.

Ilgalaikio tvarumo pavyzdžiai

Šakių rajone veikiantis Naumiestiečių sambūris už gamybos įmokos lėšas įsigis elektrinį mini automobiliuką. Juo naudodamiesi bendruomenės nariai galės judėti ekologiškiau ir prisidės prie CO₂ emisijų mažinimo.

Kelmės rajone esanti bendruomenė „Šaltenių pašvaistė“ planuoja įrengti saulės elektrinę ir energijos kaupiklius. Tai leis užtikrinti vietos parkelio apšvietimą ir sumažinti elektros energijos sąnaudas.

Šakių rajono Janukiškių bendruomenės centras pasirinko aplinkosauginio švietimo ir sąmoningumo didinimo kryptį. Joninių šventės metu čia bus organizuojamos edukacijos apie žaliąją energetiką, o tradicinius fejerverkus ketinama pakeisti saulės energiją naudojančiais šviestuvais.

Gamybos įmoka – ne tik kompensacija, bet ir investicija

„Pradėta taikyti gamybos įmoka buvo reikšmingas žingsnis, užtikrinantis, kad elektros energijos gamyba iš saulės ir vėjo naudą atneštų ne tik tokius projektus įgyvendinantiems vystytojams, bet ir šalia jų gyvenančioms bendruomenėms. Tai gali padidinti atsinaujinančios energetikos projektų priimtinumą jų kaimynystėje.

Tačiau siekiant ilgalaikės naudos, reikia daugiau informacijos ir institucijų pagalbos, kad gamybos įmoka būtų naudojama kaip investicija, pavyzdžiui, steigiant energetikos bendrijas. Tai leistų bendruomenių nariams tapti gaminančiais vartotojais ir pastebimai sumažinti elektros ir šilumos sąnaudas“, – sako aplinkosauginės organizacijos VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.

Prioritetas – švietimui ir tvariai energijai

Bendruomenių projektų finansavimo kvietimuose jau dabar prioritetas teikiamas ilgalaikiams projektams, susijusiems su vartotojų švietimu, energijos vartojimo efektyvumu, tvaria energija ir klimato kaita.

Panaši praktika taikoma ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, kur vietos bendruomenės taip pat gauna finansavimą iš vėjo elektrinių vystytojų. Esminis skirtumas tas, kad Airijoje gamybos įmoka yra dvigubai didesnė ir siekia 2 eurus už pagamintą megavatvalandę.

Ateities perspektyvos ir mechanizmo tobulinimas

Gamybos įmokos mechanizmas Lietuvoje dar labai naujas, tačiau jau pirmasis lėšų paskirstymas parodė, kad ši priemonė gali būti daugiau nei kompensacija. Ji gali tapti atspirties tašku bendruomenių energetikai.

Pasak Domanto Tracevičiaus, nuo to, kaip bus toliau formuojamas ir tobulinamas gamybos įmokos mechanizmas, reikšmingai priklausys ir atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje. Todėl svarbu diskutuoti apie šio mechanizmo tobulinimą ir aktyviai įtraukti vietos bendruomenes, siekiant tvarių ir ilgalaikių rezultatų.