Valstybė leidžia rinktis, bet perspėja: neteisingas sprendimas sumažins pensiją visam laikui

Svarbu suprasti, kad pensinis amžius pats savaime nereiškia privalomo pasitraukimo iš darbo rinkos. Jūs galite pasirinkti pensijos skyrimą atidėti arba pasinaudoti galimybe ją gauti anksčiau. Kiekvienas šis sprendimas tiesiogiai veikia galutinį pensijos dydį, o skirtumai gali siekti net kelis šimtus eurų per mėnesį.

Todėl prieš priimant sprendimą būtina žinoti, kas keičiasi 2026 metais, koks bus pensinis amžius, koks stažas reikalingas visai pensijai gauti ir kaip jūsų pasirinkimai gali paveikti pajamas senatvėje. Ši informacija ypač aktuali tiems, kurie jau planuoja savo ateitį arba svarsto alternatyvas.

Pensinis amžius 2026 metais ir kas laukia vėliau

Lietuvoje pensinio amžiaus didinimas prasidėjo dar 2012 metais, siekiant palaipsniui sulyginti vyrų ir moterų pensinį amžių. Šis procesas vyko nuosekliai ir kasmet, kol buvo pasiektas vienodas pensinis amžius abiem lytims.

Vyrai ilgą laiką kasmet į pensiją galėjo išeiti vis vėliau, nes jų pensinis amžius buvo didinamas po du mėnesius per metus. Moterys šį pokytį pajuto dar sparčiau, nes jų pensinis amžius kasmet augo po keturis mėnesius. Tokiu būdu buvo siekiama palaipsniui pasiekti lygybę.

Jeigu 2012 metais vyrai galėjo išeiti į pensiją sulaukę 62 metų ir 8 mėnesių, tai 2025 metais ši riba jau siekia 64 metus ir 10 mėnesių. Nuo 2026 metų tiek vyrai, tiek moterys į pensiją galės išeiti tik sulaukę 65 metų. Tai reiškia, kad nuo šiol pensinis amžius bus vienodas visiems.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra nurodžiusi, kad pensinio amžiaus didinimas buvo viena iš priemonių subalansuoti pensijų sistemą ir valstybės išlaidas. Nors anksčiau buvo svarstoma galimybė pensinį amžių sieti su vidutine gyvenimo trukme, šiuo metu tokie planai nėra numatyti.

Darbo ir gyvenimo trukmės skirtumai

Vertinant pensijų sistemą svarbu atsižvelgti ir į tai, kiek laiko žmonės dirba bei kiek metų gyvena sulaukę pensinio amžiaus. Skaičiuojama, kad Lietuvoje žmonės vidutiniškai dirba apie 42 metus, o sulaukę pensijos gyvena dar beveik 18 metų.

Europos Sąjungos vidurkiai šiek tiek skiriasi. Europiečiai dirba trumpiau, tačiau pensijoje praleidžia ilgiau nei 21 metus. Tuo pačiu Lietuvoje išlieka problema, kad sveiko gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei pensinis amžius. Moterų sveiko gyvenimo trukmė siekia apie 62 metus, o vyrų dar mažiau.

Dėl šių priežasčių institucijos pabrėžia, kad kalbėti apie tolesnį pensinio amžiaus ilginimą šiuo metu nėra pagrindo, nes tai galėtų turėti neigiamų socialinių pasekmių.

Koks stažas bus reikalingas 2026 metais

Pensijos dydį lemia ne tik jūsų amžius, bet ir darbo stažas bei sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Lietuvoje galioja dvi svarbios sąvokos, tai minimalusis ir būtinasis pensijų draudimo stažas.

Minimalusis stažas siekia 15 metų. Jeigu žmogus per gyvenimą nėra sukaupęs bent tokio darbo stažo, jis neturi teisės gauti senatvės pensijos. Tai yra pagrindinė sąlyga pensijai apskritai gauti.

Būtinasis stažas 2025 metais siekia 34 metus ir kasmet didėja po pusę metų. Tai reiškia, kad 2026 metais jis bus 34 metai ir 6 mėnesiai, o 2027 metais pasieks 35 metus ir daugiau nebebus didinamas.

Iš ko susideda pensija

Pensiją sudaro dvi dalys, bendroji ir individualioji. Bendroji pensijos dalis visiems asmenims yra vienoda, nepriklausomai nuo to, ar žmogus turi minimalųjį, ar būtinajį stažą. Tačiau jeigu jūsų stažas viršija būtinąjį, bendroji pensijos dalis atitinkamai didėja.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo jūsų per gyvenimą gauto darbo užmokesčio ir sumokėtų įmokų. Kuo daugiau įmokų sumokėta ir kuo daugiau apskaitos taškų sukaupta, tuo didesnė individualioji pensijos dalis.

Kiek pensija didės 2026 metais

Numatoma, kad 2026 metais senatvės pensijos vidutiniškai didės apie 12 procentų. Tai reiškia, kad bus išlaikytas pastaraisiais metais fiksuotas dviženklis pensijų augimo tempas.

Vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti apie 80 eurų ir pasiekti maždaug 750 eurų per mėnesį. Tie, kurie turi būtinąjį stažą, gali tikėtis dar didesnio augimo. Jų pensija vidutiniškai padidės apie 90 eurų ir sieks apie 810 eurų.

Skaičiuojama, kad 2026 metais vidutinė senatvės pensija sudarys beveik pusę vidutinio darbo užmokesčio į rankas. Tai laikoma svarbiu rodikliu vertinant pensijų sistemos adekvatumą.

Išankstinė pensija ir jos pasekmės

Jeigu iki pensinio amžiaus jums liko ne daugiau kaip penkeri metai, galite pasinaudoti galimybe gauti išankstinę senatvės pensiją. Tačiau šis sprendimas turi ilgalaikių pasekmių.

Pasirinkus išankstinę pensiją, galutinė senatvės pensija yra mažinama po 0,32 procento už kiekvieną mėnesį, kurį pensija buvo gaunama anksčiau. Tai reiškia, kad sumažėjimas taikomas visam likusiam gyvenimui.

Pavyzdžiui, jeigu jūsų senatvės pensija galėtų siekti apie 670 eurų, pasirinkus išankstinę pensiją likus penkeriems metams iki pensinio amžiaus, galutinė suma sumažėtų iki maždaug 540 eurų. Skirtumas būtų juntamas kas mėnesį.

Pensijos atidėjimas gali atsipirkti

Jeigu sulaukę pensinio amžiaus nusprendžiate pensijos neskirti iš karto, bet ją atidėti, jūsų pensija už kiekvienus atidėjimo metus padidėja 8 procentais. Pensijos skyrimą galima atidėti nuo vienerių iki penkerių metų.

Atidėjus pensiją maksimaliai penkeriems metams, ji gali padidėti net 40 procentų. Be to, per tą laiką pensija dar ir kasmet indeksuojama. Jeigu tuo metu jūs toliau dirbate, papildomai kaupiate stažą ir apskaitos taškus, o tai dar labiau didina būsimą pensiją.

Kodėl sprendimą verta gerai apsvarstyti

Pensija nėra tik formalus amžiaus pasiekimas. Tai finansinis sprendimas, kurio pasekmes jausite dešimtmečius. Išankstinė pensija gali suteikti daugiau laisvo laiko dabar, bet reikšmingai sumažinti pajamas ateityje. Pensijos atidėjimas reikalauja kantrybės, tačiau ilgainiui gali užtikrinti didesnį finansinį saugumą.

Todėl planuodami savo ateitį jūs turėtumėte įvertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir tai, kaip norite gyventi po dešimties ar dvidešimties metų. Informuotas sprendimas šiandien gali tapti raktu į stabilesnę ir ramesnę senatvę.