Ar įstatymai gina tik mažumas? Sinica reikalauja peržiūrėti neapykantos kalbos įstatymo straipsnį

Paskelbė Ina Jonaitienė
Paskelbta

Ar įstatymai gina tik mažumas? Sinica reikalauja peržiūrėti neapykantos kalbos įstatymo straipsnį
Seimo narys Vytautas Sinica ketvirtadienį įregistravo Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektą, kuriuo siūloma panaikinti baudžiamąją atsakomybę už vadinamąją „neapykantos kalbą“, išskyrus atvejus, kai viešai kurstoma smurtauti ar fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe.

„Įstatymai neturi reguliuoti įžeidimų, jausmų srities. Neetiškus pasisakymus turi lydėti visuomenės vertinimas ir, galimai, pasmerkimas, prarandama reputacija, bet už juos neturime būti baudžiami įstatymu“, – teigia V. Sinica.

Parlamentaro teigimu, dabartinis teisinis reguliavimas yra faktiškai diskriminacinis. Pasak jo, įstatymas numato atsakomybę už pasisakymus, kurie „skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų“.

„Taigi straipsnis net teoriškai saugo tik nuo įžeidimo žmogui kaip pažeidžiamos grupės atstovui, bet ne nuo įžeidimo apskritai. Praktikoje yra dar blogiau, nes iš viso šio ilgo saugomų pagrindų sąrašo jis dažniausiai taikomas ginant įvairias mažumų grupes, bet nesaugo bet kurio iš mūsų. Tai visuomenę į grupes skirstanti tapatybės politika.

Situacija, kai įstatymuose įtvirtintas toks visuomenės skirstymas, kai įstatymai tarnauja visuomenės pjudymui, yra netoleruotina. Visi turime būti lygūs prieš įstatymą – ar priklausome kokiai nors mažumai, ar ne“, – pažymi politikas.

Saugumo interesų aspektas

Nacionalinio susivienijimo atstovo Seime teigimu, pastaraisiais metais, Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, padaugėjo atvejų, kai „neapykantos kalbos“ draudimas atsisuka prieš žmones, kritiškai vertinančius Rusijos imperinės politikos šalininkus.

„Dabartinėje situacijoje ši Baudžiamojo kodekso nuostata dažnai veikia tiesiogiai prieš Lietuvos saugumo interesą“, – įsitikinęs V. Sinica.

Galiojanti Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio nuostata

Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis šiuo metu numato, kad tas, kas, turėdamas tikslą platinti, gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.

Laisvės atėmimas iki dvejų metų numatomas tuo atveju, jeigu saugoma žmonių grupė ar jai priklausantis asmuo yra viešai niekinamas, iš jo tyčiojamasi, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti.

Temos: Seimas
Ar patiko šis įrašas?
 

Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas