Ar Lietuva vis dar baudžia kaip sovietmečiu? Nauja knyga atskleidžia šokiruojančią šalies realybę

Knygos moksliniai redaktoriai yra VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Kriminologijos katedros profesorius Aleksandras Dobryninas ir docentas Simonas Nikartas. Jie koordinavo tiek idėjinę, tiek akademinę leidinio kryptį.

Idėja parengti monografiją, apjungiančią Kriminologijos katedros narių tyrimų interesus ir pristatančią jų mokslinius pasiekimus, kilo 2022–2024 metais. Tuo laikotarpiu VU Filosofijos fakultete vyko metodologiniai seminarai, paskatinę ieškoti bendros, kompleksiškai nagrinėjamos temos.

Knygos tematika pasirinkta siekiant visapusiškai atskleisti baudžiamumo ir nusikaltimų kontrolės procesus Lietuvos visuomenėje. Didžiąją dalį autorių sudaro Kriminologijos katedros tyrėjai, taip pat sociologijos ir psichologijos mokslininkai, analizuojantys baudžiamosios politikos ir socialinės kontrolės klausimus.

Pagrindinis monografijos tyrimo klausimas – ar šiuolaikinę Lietuvą galima laikyti baudžiančiąja visuomene. Analizuojama, kaip nusikaltimų kontrolės ir bausmių praktikos veikia demokratinėje valstybėje, turinčioje totalitarinio režimo patirtį.

Leidinyje nuosekliai aptariama Lietuvos baudžiamosios justicijos raida nuo sovietmečio iki šių dienų. Ypatingas dėmesys skiriamas visuomenės baudžiamosioms nuostatoms, jų formavimosi mechanizmams, baudžiamosios justicijos selektyvumui ir institucinio baudžiamumo problemoms.

Monografijos teorinis pagrindas remiasi klasikinių ir šiuolaikinių kriminologijos bei socialinės teorijos autorių idėjomis. Tarp jų – Michelis Foucault, Davidas Garlandas, Émile’is Durkheimas, Loïcas Wacquant’as ir kiti, kurių teorijos taikomos analizuojant šiuolaikinės Lietuvos kontekstą.

Tyrime pasitelkiami tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai metodai, leidžiantys kompleksiškai įvertinti baudžiamosios politikos procesus. Tokia metodologinė įvairovė suteikia galimybę giliau suprasti socialinius, kultūrinius ir institucinius veiksnius.

Knygoje nagrinėjamos visuomenės baudžiamosios nuostatos ir jų psichologiniai, socialiniai bei kultūriniai pagrindai. Taip pat analizuojamas selektyvus baudžiamosios justicijos poveikis skirtingoms socialinėms grupėms.

Atskiri skyriai skirti mirties bausmės panaikinimo Lietuvoje procesui ir jo reikšmei baudžiamosios politikos transformacijai. Nagrinėjamos ir narkotikų politikos, lyčių, socialinės atskirties bei medijų sąsajos su baudžiamumu.

Leidinyje aptariamos įkalinimo, probacijos ir elektroninio stebėjimo praktikos Lietuvoje, taip pat nusikaltimų prevencijos ir pagalbos nukentėjusiesiems sistemos raida. Šios temos analizuojamos platesniame socialiniame ir politiniame kontekste.

Monografija aktuali kriminologijos, sociologijos, teisės, psichologijos, viešosios politikos ir socialinio darbo tyrėjams bei studentams. Ji taip pat naudinga baudžiamosios justicijos praktikams, politikos formuotojams ir visiems, besidomintiems bausmių kultūra bei žmogaus teisėmis.

Leidinys reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniame kontekste. Jis prisideda prie platesnių akademinių diskusijų apie baudžiamumo raidą, demokratijos kokybę ir socialinės kontrolės mechanizmus šiuolaikinėse visuomenėse.