Artėja neišvengiama mūsų planetos pabaiga: žmonijai liko nebedaug laiko iki gyvenimo pabaigos

Naujausios superkompiuterinės simuliacijos rodo, kad klimato, atmosferos ir Saulės aktyvumo pokyčiai spartina procesus, kurie ilgainiui sunaikins Žemės biosferą.

Mokslininkai primena, kad per milijardus metų Saulė palaipsniui plečiasi ir tampa vis šviesesnė. Šis lėtas, bet negrįžtamas procesas baigsis tuo, kad žvaigždė pavirs raudonąja milžine, žymiai didesniu ir karštesniu kūnu, kuris neišvengiamai sunaikins artimiausias planetas, įskaitant Žemę.

Tačiau blogiausia tai, kad gyvybei nepalankūs pokyčiai prasidės daug anksčiau. NASA duomenimis, dar prieš milijardus metų iki Saulės virsmo Žemėje išaugs vidutinė temperatūra, išgaruos didžioji dalis vandenynų, o atmosferoje smarkiai sumažės deguonies. 

Šie procesai sukels katastrofišką klimato kaitą, po kurios planeta taps sterili ir nederlinga.

Klimato pokyčiai gali tapti pražūtingi

Pasak tyrimo, padidėjęs Saulės aktyvumas, vainikinės masės išsiveržimai ir dažnėjančios saulės audros, jau dabar veikia Žemės magnetinį lauką. Tokie reiškiniai ne tik trikdo ryšio sistemas, bet ir ilgainiui gali paveikti atmosferos cheminę sudėtį, mažindami deguonies lygį.

NASA perspėja, kad žmogaus veikla šiuos procesus tik spartina. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, miškų nykimas ir energijos vartojimas keičia klimato balansą greičiau nei bet kada anksčiau. 

Jeigu dabartinės tendencijos nesikeis, temperatūros kilimas, išteklių senkimas ir ekosistemų griūtis gali prasidėti dar šimtmečių bėgyje – gerokai anksčiau, nei Saulė pasieks pavojingą fazę.

Paskutinis Žemės etapas

Vienas iš labiausiai bauginančių prognozuojamų reiškinių – vandenynų išnykimas. Kai Saulė dar labiau įkais, vandenynų paviršius ims garuoti, o dėl to prarasime didžiąją dalį vandens atsargų. 

Atmosfera taps tankesnė ir karštesnė, o temperatūra kils iki šimtų laipsnių. Tai bus paskutinė Žemės gyvybės fazė – planeta virs karšta, dulkėta dykuma, panašia į Venerą.

NASA mokslininkai teigia, kad vienintelis ilgalaikis žmonijos išsigelbėjimo kelias – kolonizacija už Žemės ribų. Marsas, Mėnulis ar net tolimi egzoplanetų pasauliai galėtų tapti naujais prieglobsčiais, jei pavyks įveikti technologinius iššūkius.

Kol kas tokios perspektyvos skamba kaip mokslinė fantastika, tačiau vis daugiau ekspertų sutinka, jei žmonija nori išlikti, ji turės tapti tarpplanetine civilizacija. Nes, kaip pažymi NASA tyrėjai, Žemės laikrodis jau pradėjo tiksėti ir laiko turime mažiau, nei manėme.