Augalai klesti, derlius šoka į viršų: sodininkai grįžta prie šio seno metodo, rezultatai stebina

Šios kalkės yra natūrali kalcio trąša, gaunama iš suakmenėjusių raudonųjų jūrų dumblių nuosėdų, išgaunamų Atlanto vandenyno dugne. Dažniausiai naudojamas dumblis Lithothamnium calcareum, pasižymintis gebėjimu sukaupti itin didelį kiekį kalcio.

Kalcio kalkės būna smulkių miltelių pavidalo, jų struktūra primena korį. Dėl tokios sandaros mineralai augalams tampa lengvai pasiekiami ir greitai įsisavinami, o poveikis dirvai išlieka ilgą laiką.

Maždaug 80 procentų kalcio kalkių sudaro kalcio karbonatas, tačiau jose taip pat gausu magnio ir kitų svarbių mikroelementų – mangano, boro, jodo bei kitų. Kadangi kalcio karbonatas vandenyje neskyla, dirvos pH reguliuojamas palaipsniui, be staigių pokyčių.

Kalcio kalkės veikia neutralizuodamos dirvoje esančias rūgštis ir stabdydamos jos rūgštėjimą. Be to, jos gerina dirvos struktūrą, didina purumą, skatina oro patekimą į šaknų zoną ir padeda geriau sulaikyti drėgmę.

Šios kalkės taip pat aktyvina naudingų dirvos mikroorganizmų veiklą. Dėl to augalai tampa stipresni, geriau įsisavina maisto medžiagas, o fotosintezė vyksta sklandžiau net ir nepalankiomis augimo sąlygomis.

Kalcio kalkės didina augalų atsparumą aplinkos stresui, ligoms ir kenkėjams. Jos gali prisidėti prie didesnio derliaus, nesukeldamos maisto medžiagų išplovimo rizikos net ir tada, kai dirvos pH viršija 8.

Sode kalcio kalkės ypač tinka dekoratyviniams augalams, mėgstantiems neutralų ar silpnai šarminį dirvožemį. Reguliarus naudojimas skatina gausesnį ir ilgesnį žydėjimą bei bendrą augalų gyvybingumą.

Vis dėlto svarbu žinoti, kad jos netinka rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Rododendrai, azalijos, viržiai, hortenzijos ar kamelijos jautriai reaguoja į dirvos kalkinimą, todėl jiems kalcio kalkės neturėtų būti naudojamos.

Darže kalcio kalkės ypač rekomenduojamos bulvėms – jos gerina gumbų dygimą ir didina atsparumą nematodams. Taip pat jos teigiamai veikia daržovių kokybę, skonį ir laikomumą.

Kalcio kalkės gali būti naudojamos ir augalų apsaugai. Purškiamos ant lapų jos sudaro ploną apsauginį sluoksnį, kuris slopina grybininių ligų, tokių kaip miltligė ar rauplės, plitimą.

Be to, jos padeda mažinti kai kurių kenkėjų – spragių, kolorado vabalų, svogūninių muselių ar buksmedžių kandžių – daromą žalą. Stiprindamos augalus, kalcio kalkės sudaro jiems nepalankesnes sąlygas.

Kalcio kalkės tinka ir vaismedžių kamienų balinimui. Tai padeda apsaugoti žievę nuo įtrūkimų žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai temperatūros svyravimai ir saulės spinduliai gali smarkiai pažeisti medžius.

Komposte kalcio kalkės atlieka labai svarbų vaidmenį. Jos padeda palaikyti optimalų pH lygį, kuris būtinas aktyviai mikroorganizmų veiklai ir sklandžiam organinės medžiagos skaidymui.

Skirtingai nei degintos kalkės, kalcio kalkės maisto medžiagas išskiria lėtai ir nepažeidžia biologinės pusiausvyros. Dėl to kompostavimo procesas vyksta tolygiai, išvengiama mikroorganizmų žūties ir pagreitėja organikos irimas.

Reguliariai ir saikingai naudojamos kalcio kalkės gali tapti patikimu pagalbininku siekiant derlingos, purios ir sveikos dirvos. Tai natūralus sprendimas sodininkams, vertinantiems ilgalaikę dirvos kokybę ir tvarų augalų auginimą.