Prisijunkite
Paskelbė
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Paukščių jaunikliai dar tik vystydamiesi kiaušinyje turi gauti deguonies, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai neįmanoma. Skirtingai nei žinduoliai, kurie deguonį gauna per virkštelę iš motinos organizmo, paukščių embrionai patys turi pasirūpinti savo kvėpavimu. Tačiau gamta yra išradinga, nes kiaušinis pats užtikrina visas sąlygas gyvybei.
Kietu lukštu padengtas paukščio kiaušinis turi dvi pagrindines dalis, tai baltymą ir trynį. Trinyje vystosi apvaisinta ląstelė, kuri virsta embrionu. Jis minta tryniu ir baltymu, todėl turi viską, ko reikia augimui: maistą, apsaugą ir drėgmę. Vienintelis trūkstamas elementas atrodo esąs oras.
Vis dėlto vos padėtas kiaušinis atvėsta ir dėl to jo viduje susiformuoja nedidelė oro kišenė. Ji susidaro todėl, kad dvi membranos, esančios tiesiai po lukštu, šiek tiek atsiskiria viena nuo kitos. Šis oro maišelis tampa pirmuoju šaltiniu jaunikliui, kai jis pradeda kvėpuoti.
Kaip embrionas gauna deguonį
Vystydamasis jauniklis suformuoja alantoidą, tai maišelį, augantį iš žarnyno apačios. Šis maišelis galiausiai susilieja su kita membrana, vadinama chorionu, esančia aplink trynį. Taip susidaro chorioalantoidinė membrana, kuri veikia panašiai kaip plaučių audinys. Ji sujungia jauniklio kraujotakos sistemą su išoriniu oru, esančiu už kiaušinio lukšto.
Per šią membraną jauniklis įkvepia deguonį ir iškvepia anglies dvideginį. Be to, tuštesnė alantoido dalis gali būti naudojama azotinių atliekų saugojimui, kol jauniklis dar neišsiritęs.
Kiaušinio lukšto poros
Svarbų vaidmenį atlieka ir pats lukštas. Jo paviršiuje yra tūkstančiai mikroskopinių porų. Per jas į kiaušinį patenka deguonis, o anglies dvideginis pasišalina. Tos pačios poros leidžia į vidų patekti ir drėgmei, kad embrionas ir kiaušinio vidinės dalys neišdžiūtų. Dėl šios priežasties žalias kiaušinis dažnai būna šiek tiek lengvesnis už virtą, nes kaitinant drėgmė išgaruoja.
Kai jauniklis išsirita, chorioalantoidinė membrana lieka prilipusi prie kiaušinio lukšto. Todėl paprastame neapvaisintame kiaušinyje, kurį kepame pusryčiams, tokios membranos nerasime. Ji susiformuoja tik tada, kai kiaušinis yra apvaisintas ir prasideda embriono vystymasis.
Nors gali pasirodyti, kad uždarytam kiaušinyje augantis paukščiukas negali kvėpuoti, gamta sukūrė nuostabią sistemą. Kiaušinio membranos, oro maišelis ir mikroskopinės poros užtikrina nuolatinį deguonies tiekimą ir atliekų pašalinimą. Toks sudėtingas, bet kartu paprastas mechanizmas rodo, kaip gamta geba spręsti net sudėtingiausius gyvybės klausimus. Be šios sistemos neįvyktų stebuklas, kai mažas jauniklis išsiritęs pasitinka pasaulį.
Danielius Mažeikis
Žurnalistas
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti